Manė, kad saugo nuo klimato atšilimo, bet klydo – efektyvia laikyta priemonė aplinką teršia dar labiau, nei anglys (6)
Vandenilio technologijos daugelio laikomos perspektyvia ir aplinkai palankia alternatyva iškastinio kuro energetikai, bet ketvirtadienį paskelbtos studijos autoriai daro išvadą, kad jos gali lemti dar didesnį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išsiskyrimą negu anglys.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Naujojoje studijoje nagrinėjamos technologijos, kurių plėtrą skatina JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija, Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) ir kai kurios didžiosios energetikos bendrovės.
Tačiau tyrėjai kritikuoja „mėlynojo vandenilio“ projektus, nes juos „atrodo sunku pateisinti klimato pagrindu“.
„Mėlynasis vandenilis vargu ar yra neteršiantis“, – sakoma straipsnyje, paskelbtame mokslo žurnale „Energy Science and Engineering“.
Antradienį JAV Senato priimtame ir J. Bideno remiamame 1,2 trln. dolerių (1,02 trln. eurų) infrastruktūros vystymo plane „mėlynasis vandenilis“ neminimas, bet numatyta skirti 8 mlrd. dolerių (6,81 mlrd. eurų) finansuoti mažiausiai keturiems „regioniniams švaraus vandenilio centrams“.
Visgi tyrėjai perspėjo, kad vandenilio technologijos, apimančios anglies dvideginio surinkimo ir laikymo (Carbon Capture & Storage, CCS) projektus, „veikia tik tokiu mastu, kiek yra įmanoma neribotą laiką laikyti anglies dvideginį – be nuotėkio į atgal į atmosferą ateityje“.
JAV Energetikos departamentas birželį paskelbė skirsiantis 52,5 mln. dolerių (44,7 mln. eurų) finansavimą 31 projektui, palaikydamas „naujos kartos švaraus vandenilio“ technologijas.
Be to, 2019 metais TEA ataskaitoje teigiama, kad vandenilis turi potencialo „tapti tvaresnės ir saugesnės energetinės ateities kritine dalimi“.
Vis dėlto vandenilio gamyba eikvoja daug energijos ir atpalaiduoja išmetalų per kaitinimo ir suspaudimo ciklus, ypač kai žaliava yra gamtinės dujos, sakoma studijoje, kurios autoriai – Cornellio (Kornelio) universiteto mokslininkas Robertas Howarthas (Robertas Hovartas) ir Stanfordo universiteto specialistas Markas Jacobsonas (Markas Džeikobsonas).
Mėlynojo vandenilio gamyba irgi pasižymi tam tikra tarša. Straipsnyje atkreipiamas dėmesys, kad energija taip pat eikvojama anglies dvideginio surinkimo procesui.
Dėl šių priežasčių šiuo metu siūlomos technologijos „nesuteikia jokio pranašumo“, nes gaminant „mėlynąjį ir „pilkąjį“ vandenilį išskiriamo anglies dvideginio ir metano, kuris dar veiksmingiau šildo Žemės atmosferą, bendras poveikis yra netgi didesnis negu gamtinių dujų, dyzelino arba anglių, sakoma straipsnyje.
„Siūlome mėlynąjį vandenilį geriausiu atveju vertinti kaip dėmesio blaškymą, galintį sulėtinti veiksmus, reikalingus iš tikrųjų dekarbonizuoti pasaulio energetikos ekonomiką“, – pabrėžė autoriai.
Skirtingos vandenilio spalvos
Norint suprasti vandenilį kaip energijos nešiklį ir įvairių jo pavadinimų semantiką, reikia atsakyti į du esminius klausimus: kas tai yra ir kaip jis išgaunamas?
Apie vandenilį būtų galima ilgai diskutuoti, nuo jo atominės masės iki panaudojimo perspektyvų, bet norint suprasti pagrindus, reikėtų įsisąmoninti, kad vandenilis nėra energijos šaltinis, o jos nešiklis. Tai reiškia, kad jam išgauti reikia išorinio energijos šaltinio – saulės, elektros, vandens, branduolinės, dujų ir pan.
Ir būtent pagal išgavimo procesą ir jam naudojamos energijos šaltinį vandenilis įgauna „spalvą“.
- Mėlynasis vandenilis gaunamas, gamtines dujas skaidant į vandenilį ir CO₂, panaudojant garinį metano reformingą (SMR) arba autoterminį reformingą (ATR), bet išsiskiriantis CO₂ surenkamas ir saugomas. Kadangi šiltnamio efektą sukeliančios dujos surenkamos, poveikis aplinkai mažas. CO₂ „surinkimas“ atliekamas CCUS procesu.
- Žaliasis vandenilis išgaunamas, skaidant vandenį elektrolize. Taip gaunamas tik vandenilis ir deguonis. Vandenilį galime panaudoti, o deguonį leisti į atmosferą be jokios žalos.
- Elektrolizei reikia elektros. Žaliasis vandenilis gaunamas, elektrą imant iš atsinaujinančių energijos šaltinių, vėjo ar Saulės. Todėl žaliasis vandenilis yra švariausias – vandenilis iš atsinaujinančios energijos šaltinių, be CO₂.
- Pilkasis vandenilis gaminamas jau seniai. Jis panašus į mėlynąjį – gaunamas, SMR ar ATR procesu skaidant gamtines dujas į vandenilį ir CO₂. Bet CO₂ nesurenkamas, o išleidžiamas į atmosferą.
- Panašiai kaip ir žaliasis, rožinis vandenilis išgaunamas elektrolize, tik panaudojant branduolinę energiją.
- Dar vienas elektrolize gaunamo vandenilio tipas, tik energija jai gaunama vien iš saulės šviesos (kitaip nei žaliasis, kuomet galima naudoti įvairius atsinaujinančios energijos šaltinius).