Saulė turi tiesiai prieš akis besislėpusį naują kaimyną.

Asteroidą, apskriejantį apie Saulę vos per 113 dienų — trumpiausias iš žinomų asteroidų periodų ir antras trumpiausias iš visų Saulės sistemos periodų (Merkurijaus periodas – 88 paros) — atrado Scott S. Sheppard iš Carnegie, vakaro prietemos nuotraukose, kurias padarė Ian Dell'Antonio ir Shenming Fu iš Brown universiteto.

Naujai atrastas asteroidas 2021 PH27 yra maždaug kilometro skersmens ir skrieja nestabilia orbita, kertančią Merkurijaus ir Veneros orbitas. O tai reiškia, kad per keletą milijonų metų jis turėtų susidurti su vieną iš šių planetų ar Saule, arba bus išsviestas iš savo esamos pozicijos.

Tokių objektų tyrinėjimas gali padėti mokslininkams suprasti asteroidų kilmę ir Saulės sistemos architektūrą formavusias jėgas. „Labiausiai tikėtina, kad 2021 PH27 buvo išklibintas iš pagrindinio asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio ir vidinių planetų gravitacija suformavo dabartinę jo orbitos konfigūraciją,“ sakė Sheppardas. „Nors, remiantis didele, 32 laipsnių inklinacija, neatmestina tikimybė, kad 2021 PH27 yra pabėgusi išorinės Saulės sistemos kometa, pernelyg prisiartinusi prie vienos iš vidinės Saulės sistemos planetų.“

Kadangi 2021 PH27 yra taip arti masyvios Saulės gravitacinio lauko, jame ryškiausiai iš visų žinomų Saulės sistemos objektų pasireiškia Bendrojo reliatyvumo efektai, konkrečiai, mažas elipsinės jo orbitos nuokrypis, vadinamoji precesija, kurios dydis yra maždaug viena lanko minutė per šimtmetį. Merkurijaus precesijos stebėjimai glumino mokslininkus, kol Einšteino Bendroji reliatyvumo teorija paaiškino jo orbitos kitimus. 2021 PH27 precesija netgi spartesnė už Merkurijaus. „2021 PH27 taip priartėjo prie Saulės, kad perihelyje jos paviršius įkaista iki maždaug 900 °F [480 °C], pakankama, kad lydytųsi švinas [327,5 °C],“ pažymėjo Sheppard.

Tolesni stebėjimai turėtų labiau nušviesti jo kilmę. Lyginant 2021 PH27 su už Žemės orbitos skriejančiais objektais, bus galima pagilinti žinias apie jo sudėtį ir medžiagas, padėjusias jam išlikti tokiomis ekstremaliomis sąlygomis. Tokius greta Saulės praskriejančius objektus kaip 2021 PH27 veikia milžiniški terminiai ir vidiniai stresai.

Greta Žemės ir jos orbitos viduje skriejančių asteroidų sąrašas yra būtinas, norint identifikuoti potencialiai pavojingus mūsų planetai, bet tai sunku, nes prie Žemės jie priartėja dieną. Tokio tipo asteroidus daugumai tyrimų aptikti sunku, nes įprastai jie dangų stebi naktį. Šis asteroidas greitai pralėks už Saulės ir Žemėje nebus matomas iki kitų metų pradžios, kuomet tyrėjai galės patikslinti jo orbitą iki tokio tikslumo, kad jam bus galima suteikti oficialų pavadinimą.

Vienintelis efektyvus metodas pastebėti asteroidus, skriejančius apie Saulę arčiau nei Žemė – fotografuoti dangų stojus sutemoms prieš saulėtekį ar netrukus po saulėlydžio, ką Dell'Antonio ir Fu atliko su Nacionalinio mokslo fondo Blanco 4 metrų teleskopo Čilėje Tamsiosios energijos kamera. Pagrindinis tyrimas yra dalis Vietinio išsamaus spiečiaus stebėjimo (Local Volume Complete Cluster Survey), kuriuo vis nuodugniau stebima dauguma gretimų masyvių galaktikų spiečių. Bendradarbiaudami su Sheppardu, Dell'Antonio ir Fu persijungė nuo vienų iš tolimiausių Visatos objektų prie vienų iš artimiasių, panaudodami kelias vakaro sutemų minutes rugpjūčio 13 dieną padaryti nuotraukas, kuriose Sheppardas po kelių valandų ir aptiko 2021 PH27.

„Kadangi objektus Saulė jau apšvietė ir jie judėjo link jos, buvo būtina nustatyti objekto orbitą prieš šiam pasislepiant už mūsų žvaigždės,“ paaiškino Dave Tholen iš Havajų universiteto, kuris išmatavo greitai judančio asteroido poziciją danguje ir numatė, kur jis turėtų būti kitą naktį po atradimo. „Sumečiau, kad tokio dydžio asteroidui taip ilgai slapstytis galėjo pavykti tik jeigu jo orbita taip arti Saulės, kad iš Žemės jį sunku pastebėti.“

Kitą naktį Magellano teleskopu CarnegieLas Campanas observatorijos Čilėje, o taip pat ir NSF 4 metrų Blanco teleskopu gauti nauji atvaizdai. Trečia stebėjimo naktis buvo skirta nustatyti naujojo asteroido orbitą, kol jis dar matėsi, bet dėl debesuotumo Čilėje sekimas perkeltas į Pietų Afriką, aktyvavus Las Cumbres observatorijos pasaulinį 1 metro skersmens teleskopų tinklą.

„Nors teleskopo laikas itin brangus, tačiau astronomija yra tarptautiška, o astronomams nežinomybė labai patinka, tad jie maloniai nustūmė į šoną savo darbus ir stebėjimus naujų įdomių atradimų labui,“ sakė Sheppard. „Esame labai dėkingi visiems bendradarbiavusiems, padėjusiems greitai sureaguoti į šį atradimą.“

Carnegie Institution for Science
scitechdaily.com

Komentarai (4)