Jos kerams neatsispirdavo joks vyras – kas buvo paslaptingoji seksualioji vilioklė ir Pirmojo pasaulinio karo šnipė Mata Hari: dviguba agentė ar prancūzų „atpirkimo ožys“? (Foto, Video) ()
Mata Hari tapo fatališkų moterų įvaizdžio dalimi ir iki šiol kelia aistras – daugelis mano, kad ji nebuvo šnipė ir buvo nekalta. Bet kas ji buvo iš tikrųjų?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mata Hari, viliojančių moterų archetipas, buvo profesionali šokėja ir meilužė, tapusi Prancūzijos šnipe per Pirmąjį pasaulinį karą.
Įtarus, kad ji yra dviguba agentė ir apkaltinus šnipinėjimu Vokietijai, 1917 m. jai buvo įvykdyta mirties bausmė.
Ji pirmą kartą atvyko į Paryžių 1903 m. ir išgarsėjo kaip egzotiškų Azijos įkvėptų šokių atlikėja. Netrukus ji pradėjo keliauti po visą Europą, pasakodama istoriją apie tai, kaip gimė Indijos šventykloje, kur ją senovės šokių mokė šventikė, davusi jai vardą Mata Hari, malajų kalba reiškiantį „dienos akis“.
Nepaisant jos abejotino istorijos autentiškumo, ji sutraukdavo pilnas šokių sales ir operos teatrus nuo Rusijos iki Prancūzijos, daugiausia todėl, kad jos šou dalimi buvo lėtas striptizas.
Iš tikrųjų Mata Hari gimė 1876 metų rugpjūčio 7 d. mažame šiaurės Nyderlandų miestelyje, o jos tikrasis vardas buvo Margaretha Geertruida Zelle.
1895 m. Zelle ištekėjo už škoto Rudolfo MacLeodo, kuris tarnavo Nyderlandų kolonijinėje armijoje. Keletą metų su vyru gyvendama Nyderlandų Rytų Indijoje (dabartinė Indonezija), ji įgijo paviršutiniškų žinių apie indų ir javanų šokius.
Santuoka buvo bendras nusivylimas. MacLeodas buvo alkoholikas ir reguliariai mušė Zelle, kurią kaltino dėl to, kad nebuvo paaukštintas tarnyboje. Su vyru Zelle susilaukė dviejų vaikų.
Po to, kai grįžo į Nyderlandus, pora išsiskyrė 1902 m., o skyrybos galutinai įvyko 1906 m.
1903 metais Zelle persikėlė į Paryžių, kur pasirodė kaip cirko jodinėtoja, vardu Lady MacLeod. Stengdamasi užsidirbti pragyvenimui ji taip pat pozavo kaip modelis.
1904 m. Mata Hari pradėjo garsėti kaip egzotiška šokėja. Kadangi dauguma europiečių tuo metu nebuvo susipažinę su Nyderlandų Rytų Indija, Mata Hari buvo laikoma egzotiška ir buvo manoma, kad jos teiginiai yra tikri.
Viena akivaizdžiai sužavėta prancūzų žurnalistė viename Paryžiaus laikraštyje rašė, kad Mata Hari buvo „tokia katiška, nepaprastai moteriška, didingai tragiška, tūkstantis jos kūno kreivių ir judesių drebėjo tūkstančių ritmu“.
Mata Hari į sceną atnešė provokuojantį nerūpestingą stilių, kuris sulaukė plataus pripažinimo. Didžiausias jos šou segmentas buvo laipsniškas drabužių nusimetimas, kol ji nešiodavo tik brangakmeniais puoštą liemenuką ir ant rankų bei galvos keletą papuošalų. Ji niekada nebuvo matoma nuoga krūtine, nes kompleksavo dėl mažų krūtų.
Vis dėlto, po 1912 m. Mata Hari karjera pradėjo smukti. 1915 m. kovo 13 d. ji pasirodė paskutiniame savo karjeros šou. Šokėjos karjerą ji pradėjo palyginti vėlai ir pradėjo priaugti svorio.
Tačiau iki to laiko ji tapo sėkminga kurtizanė, labiau žinoma dėl savo jausmingumo ir erotiškumo, nei dėl grožio. Ji palaikė ryšius su aukšto rango karininkais, politikais ir kitais įtakingais vyrais daugelyje šalių.
Tęsinys kitame puslapyje:
Prieš Pirmąjį pasaulinį karą į ją buvo žiūrima kaip į menininkę ir laisvos dvasios bohemą, tačiau kai kas į ją ėmė žiūrėti kaip į beprotišką ir nepasiduodančią moterį, o gal ir kaip į pavojingą gundytoją.
Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, jos meilužių sąraše pradėjo vyrauti aukšto rango įvairių tautybių karininkai.
Pirmasis pasaulinis karas ir šnipinėjimas
Pirmojo pasaulinio karo metu Nyderlandai išliko neutralūs. Zelle, būdama olandė, galėjo laisvai kirsti valstybių sienas. Kad išvengtų mūšio laukų, ji keliavo tarp Prancūzijos ir Nyderlandų per Ispaniją ir Didžiąją Britaniją, o jos dažnos kelionės atreipė dėmesį.
Karo metu Zelle įsitraukė į tai, kas buvo apibūdinta kaip labai intensyvūs romantiški ir seksualiniai santykiai su kapitonu Vadimu Maslovu, 23 metų rusų pilotu, tarnaujančiu prancūzams, kurį ji pavadino savo gyvenimo meile.
1916 m. vasarą Maslovo lėktuvas buvo pašautas, o jis pats sunkiai sužeistas per kovą su vokiečiais – prarado regėjimą kaire akimi.
Dėl to Zelle paprašė leidimo aplankyti sužeistą meilužį ligoninėje, kurioje jis buvo netoli fronto. Būdama neutralios šalies pilietė, Zelle paprastai nebūtų leidžiama prie fronto.
Su Mata Hari susitiko su Prancūzijos karinės žvalgybos (Deuxième) agentai, kurie jai pasakė, kad jai bus leista susitikti su Maslovu, jei ji sutiks šnipinėti Prancūzijai.
1917 m. Vokietijos atašė Madride pranešė Berlynui apie naudingą agento H-21 veiklą. Prancūzai, parėmę šį radijo pranešimą, nusprendė, kad agentas H-21 yra Mata Hari.
1917 m. vasario mėn. Prancūzijos valdžia suėmė ją už šnipinėjimą ir įkalino Paryžiaus Šv. Lazarės kalėjime. Liepos mėnesį vykusiame kariniame procese ji buvo perduota į teismą, nes atskleidė naujo sąjungininkų ginklo – tanko – detales, dėl kurių žuvo tūkstančiai karių. Mata Hari kaltę neigė, sakė esanti tik šokėja.
Mata Hari buvo nuteista mirties bausme, o 1917 m. spalio 15 d. sušaudyta. Teigiama, kad prieš sušaudant ji pasiuntė bučinį šaudančiajai karių grupei.
Yra tam tikrų įrodymų, kad Mata Hari veikė kaip vokiečių šnipė ir kurį laiką buvo dviguba prancūzų agentė, tačiau vokiečiai nurašė ją kaip neveiksmingą agentą, kurios veikla suteikė mažai vertingos informacijos.
Keliama versija, kad Prancūzija ją pasirinko kaip atpirkimo ožį – jos karinis teismas buvo kupinas šališkumo ir netiesioginių įrodymų, ir tikėtina, kad Prancūzijos valdžia ją pripažino „didžiausia amžiaus šnipe moterimi“, nes tai atitraukė dėmesį nuo didžiulių nuostolių, kuriuos Prancūzijos kariuomenė patyrė Vakarų fronte.
Mata Hari dažnai buvo vaizduojama kaip fatališka moteris (femme fatale), pavojinga, viliojanti moteris, kuri naudoja savo seksualumą, kad be vargo manipuliuotų vyrais, tačiau iš tikrųjų ji buvo amerikiečių istorikų Normano Polmerio ir Thomaso Alleno žodžiais - „naivi ir lengvai apgaunama“ vyrų auka.
