NASA marsaeigis „Perseverance“ sėkmingai paėmė uolienos mėginį, kuris bus pargabentas į Žemę ()
NASA marsaeigis „Perseverance“ iš antro mėginimo sugebėjo paimti Raudonosios planetos uolienos mėginį, kuris vėliau bus pargabentas į Žemę ir ištirtas mokslininkų, patvirtino JAV kosmoso agentūra.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmasis mėginimas atlikti šią procedūrą rugpjūčio 5 dieną nepavyko, nes uoliena pasirodė esanti pernelyg trapi ir aparato grąžtas negalėjo jos pasemti. Tačiau rugsėjo 1-ąją gauti duomenys rodė, kad per antrą bandymą mėginį tikriausiai pasisekė paimti.
JAV Nacionalinė aeronautikos ir kosmoso administracija ketvirtadienį pripažino, kad liko tam tikros nežinios, nes nuotraukos, padarytos marsaeigio manipuliatoriui baigus mėginio ėmimo procedūrą, buvo nepakankamai aiškios dėl prasto apšvietimo.
Dabar gauta aiškesnių nuotraukų.
I’ve got it! With better lighting down the sample tube, you can see the rock core I collected is still in there. Up next, I’ll process this sample and seal the tube. #SamplingMars
— NASA's Perseverance Mars Rover (@NASAPersevere) September 5, 2021
Latest images: https://t.co/Ex1QDo3eC2 pic.twitter.com/gumqpmoXBW
„Man pavyko, dėl kokybiškesnio apšvietimo galite matyti mano paimtą grunto pavyzdį. Apdirbsiu pavyzdį ir užplombuosiu kapsulę“, – rašoma oficialioje marsaeigio paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“.
Taikiniu tapo lagamino dydžio akmuo, pavadintas „Rochette“, rastas ant maždaug 900 metrų ilgio gūbrio.
Naujausias NASA marsaeigis „Perseverance“ vasarį nusileido Jezero krateryje, esančiame kiek šiauriau Raudonosios planetos pusiaujo. Ši sritis prieš milijardus metų buvo ežero dugnas ir upės delta. Aparatas buvo pasiųstas ieškoti tikėtinų senovinių Marso mikroorganizmų pėdsakų.
Besisukiojančiame bokštelyje sumontuoti moksliniai prietaisai leidžia nustatyti tiriamų objektų cheminę ir mineralų sudėtį, taip pat ieškoti organinių medžiagų. Tikimasi, kad tokie tyrimai leis geriau suprasti šios planetos geologinius procesus.
Marsaeigis gali rinkti mėginius naudodamasis grąžtu, sumontuotu ant 2 metrų ilgio manipuliatoriaus. Tuščiaviduris grąžtas leidžia išgręžti kiek storesnį nei pieštukas kerną ir įdėti jį į sandarią kapsulę „Perseverance“ apačioje.
NASA planuoja 4-ame dešimtmetyje surengti kitą misiją, kad būtų pargabenti į Žemę apie 30 „Perseverance“ surinktų mėginių. Tuomet mokslininkai galės atlikti nuodugnesnius tyrimus ir galbūt patvirtins, kad Marse kadaise buvo išsivystę mikroorganizmų.
Tuo metu NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija (JPL) paskelbė, kad drauge su „Perseverance“ į Raudonąją planetą nuskraidintas mažasis Marso sraigtasparnis „Ingenuity“ atliko jau 13-ą sėkmingą autonominį skrydį.
„Jis skrido 3,3 m per sek. greičiu, fotografuodamas pietrytinę Pietų Seitos regiono dalį. Tyrinėjimas iš oro toliau padeda planuoti „Perseverance“ [maršrutą]“, – sakoma pranešime.
„Ingenuity“ skrydis prasidėjo sekmadienį 3 val. 8 min. Lietuvos laiku. Sraigtasparnis skrido 8 m aukštyje ir fotografavo kita kryptimi nei per praėjusį skrydį rugpjūčio 16 dieną. Jis per 161 sekundę nuskrido 210 m, padarė 10 nuotraukų.
Per visą buvimo Raudonojoje planetoje laiką sraigtasparnis atliko 13 skrydžių, nuskrido bendrai 2,88 km, virš Marso paviršiaus skraidė beveik 25 minutes. Pats ilgiausias buvo devintasis skrydis, kai „Ingenuity“ nuskrido 625 metrus.
„Ingenuity“, kurio skersmuo 1,2 m., o svoris – 1,8 kg, yra aprūpintas dviem kameromis. Jis gali pakibti ore 20–30 sekundžių, kad nufotografuotų vietovę.
„Perseverance“ yra jau penktas amerikiečių marsaeigis, NASA pasiųstas tyrinėti Raudonosios planetos.
