Daugelis iš mūsų gerai žinome ryšį tarp Marso ir jo pavadinimo, bet kaip su kitomis planetomis?

Knygose apie astronomiją trumpą laiką planetos buvo išvardytos taip: Merkurijus, Venera, Žemė, Marsas, Jupiteris, Saturnas ir ... Georgas.

Merkurijus

Merkurijus yra mažiausia ir arčiausiai Saulės esanti planeta. Labai sunku jį pamatyti plika akimi dėl jo artumo mūsų žvaigždei. Tačiau jį galima pamatyti po saulėlydžio arba prieš saulėtekį.

Merkurijus yra viena iš penkių ryškiausių danguje spindinčių planetų. Štai kodėl jį atrado romėnai, pažymėję, kad jis juda labai greitai. Taip planeta gavo savo pavadinimą – Merkurijus. Greičiausio prekybos ir kelionių dievo garbei.

Venera

Be Mėnulio, Venera yra ryškiausias naktinio dangaus objektas. Tai daro ją labai matomą ir lengvai atpažįstamą be jokios specialios technikos. Būtent šis ryškis ir buvo dangaus kūno pavadinimo kilmė.

Žmonės šią planetą suvokė kaip kažką žavingo, todėl pavadino ją Venera, romėnų meilės ir grožio deivės vardu.

Marsas

Marsas, kaip ir Venera, yra aiškiai matomas nakties danguje plika akimi. Egiptiečiai pavadino Marsą „Har Decher“, o tai reiškė „raudoną“.

Tai greičiausiai lėmė kraujo raudonumo atspalvis, kuris buvo išsklaidytas dėl geležies oksido ant šiurkštaus planetos paviršiaus. Tačiau galų gale planeta buvo pavadinta Marsu, Romos karo dievo garbei, nors ir dėl tų pačių priežasčių.

Jupiteris

Galilėjus padarė pirmuosius išsamius Jupiterio stebėjimus, nors tai yra trečias ryškiausias objektas naktiniame danguje. Senovėje planeta buvo prastai ištirta, tačiau daugelis kultūrų davė jai skirtingus pavadinimus. Pavyzdžiui, Mesopotamijos kultūroje Jupiteris buvo Mulu-babaras, tai yra „balta žvaigždė“. Graikai ją vadino „Dzeuso žvaigžde“.

Bet kadangi, nuodugniau tyrinėjant planetą, likusieji mūsų sistemos dangaus kūnai jau turėjo senovės romėnų mitologijos pavadinimus, Jupiteris dėl savo dydžio buvo pavadintas visų senovės Romos dievų karaliaus vardu.

Tęsinys kitame puslapyje:

Saturnas

Kai Galilėjus 1610 m. pro teleskopą pažvelgė į Saturną, jis nustebo, kai abiejose planetos pusėse mato porą keistų objektų. Jis užsirašė savo pastebėjimą popieriuje, darant prielaidą, kad Saturną sudaro trys kūnai. Vėliau Christianas Huygensas atrado žiedus, tačiau tai atsitiko jau 1655 m.

Romėnai Saturną pavadino romėnų žemės ūkio ir turto dievo vardu, kuris, pasak legendos, vienoje rankoje laikė pjautuvą, o kitoje – kviečių varpas. Keista, kad tai metaforiškai sutapo su tuo, ką pamatė Galilėjus.

Uranas

Uranas kažkada buvo vadinamas ... Georgu. Šią planetą 1781 m. atrado vokiečių kilmės anglų astronomas Williamas Herschelis. Jis pavadino naująjį astronominį kūną Didžiosios Britanijos karaliaus Jurgio III garbei, todėl planeta tapo „Georgium Sidus“ (lot. „Jurgio žvaigždė“). Herschelis tikėjo, kad ateityje šis vardas pritaps, tačiau taip nenutiko.

Šios „šlovingos eros“ pabaiga atėjo su vokiečių astronomu Johannu Bode, kuris pasiūlė naują Georgo pavadinimą – Uranas. Tai buvo duoklė tradicijai, susiformavusiai prieš daugelį šimtmečių.

Neptūnas

Dėl milžiniško atstumo Neptūnas negali būti matomas plika akimi nuo Žemės. Todėl šią planetą, atrado matematikai John Adams ir Urbain Le Verrier tik 1846 m.

Jų teoriją apie naują dangaus kūną patvirtino Johanas Halle 1846 m. Halle planavo planetą pavadinti Le Verrier vardu, tačiau Tarptautinė astronomijos draugija nesutiko, todėl Neptūnas pavadintas romėnų jūros dievo vardu.

Pasidalinkite su draugais

Šaltiniai:

Kramola

Aut. teisės: MTPC

Komentarai ()