Kas nutiktų, jeigu niekada nebūtų susiformavęs arba staiga iš dangaus skliauto dingtų Žemės palydovas Mėnulis? Sulauktume visiškai tamsių naktų. Taip pat netgi šiek tiek suplokštėtų Žemė ir dar daugybė keistų dalykų. Apie tai plačiau pasakoja Teorinės fizikos ir astronomijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas dr. Šarūnas Mikolaitis.

Gravitacija

Iš visų 4 uolėtų planetų Saulės sistemoje tik Žemė turi tokio dydžio palydovą, kaip Mėnulis. Kitus du palydovus turi Marsas, o Merkurijus ir Venera pakankamo dydžio palydovų neturi.

Mėnulis formavosi labai įspūdingai: Saulei atsiradus prieš 4,6 milijardo metų, maždaug po dar 100 mln. metų susiformavo Žemė, į kurią trenkėsi Marso dydžio protoplaneta, po savęs į kosmosą išstūmusi labai daug medžiagų. Susidūrimas įvyko Žemės šone. Jo metu buvo išmušta Žemės medžiagos, iš kurios susidarė Mėnulis.

Jeigu šito įvykio nebūtų, labai tikėtina, kad dauguma dalykų Žemėje vyktų kitaip.

Tikriausiai pagrindinė Mėnulio poveikio priemonė Žemei yra gravitacija. Mėnulis traukia Žemę tokia pat jėga, kaip Žemė traukia jį. Tose Žemės vietose, kurios yra atsigręžusios į palydovą, jo poveikis stipresnis: tai pamatyti galime iš tokių reiškinių, kaip potvyniai ir atoslūgiai.

Tiesa, net jei mūsų žavingasis palydovas dingtų, potvyniai ir atoslūgiai vis tiek liktų, tik daug mažesni – juos iš dalies sukeltų Saulė.

Trumpos dienos ir tamsios naktys

Dėl gravitacinio Mėnulio poveikio Žemės sukimasis apie savo ašį šiek tiek lėtėja ir yra apskaičiuota, kad nuo Mėnulio susiformavimo pradžios šis periodas sumažėjo maždaug 4 kartus.

Ką tai galėtų reikšti? Jeigu Žemė dabar vis dar suktųsi tokiu greičiu, kaip anksčiau, mes turėtume maždaug 6–8 valandų parą: šviesus dienos periodas truktų tik 3 valandas.

Taip pat netektume Saulės užtemimų, o naktys būtų trumpos ir labai tamsios, nes netektume Mėnulio šviesos. Tačiau būtent dėl to naktinis dangus mums taptų dar gražesnis – matytume daug daugiau žvaigždžių.

Žemės plokštainis

Dėl Žemės sukimosi apie savo ašį dabar pusiaujo zonos sukasi maždaug 460 m/s greičiu. Dėl to mūsų žalioji planeta yra šiek tiek suplota, o atstumas tarp dviejų polių ir tarp dviejų priešingų ekvatoriaus taškų yra 42 km mažesnis.

Kadangi žinome, jog Mėnulis sulėtina Žemės sukimąsi, tikėtina, kad be jo Žemė galėtų būti dar labiau suplota, nei yra dabar.

Jeigu nebūtų Mėnulio, tikėtina, kad ir Žemės sukimosi aplink savo ašį pasvirimo kampas būtų šiek tiek kitoks. Žemės ašies posvyris dabar yra 23,5 laipsnio ir manoma, kad stabilizaciją tam suteikia Mėnulis.

Dėl to turime pastovius metų laikus. Jeigu nebūtų ištikimojo Žemės palydovo, metų laikų pobūdis palaipsniui keistųsi. Gal tai nebūtų greitas procesas, bet ateityje jis paveiktų gyvybę.

Jeigu kažkas smogtų į Mėnulį, medžiaga, atskilusi nuo jo, smarkiai subombarduotų mūsų Žemę. Tai būtų tokio dydžio smūgis, kad lyginant su dinozaurus išnaikinusiu asteroidu būtų vieni juokai, o žmonijai išsigelbėti nepavyktų.

Komentarai ()