Kas yra COP26 konferencija, ką reiškia jos pavadinimas ir ką tai duos pasauliui – paskutinis šansas išgelbėti planetą? (Foto, Video) (38)
Pagaliau atėjo laikas: spalio 31 d. Glazge, Škotijoje, prasideda COP26 klimato konferencija, truksianti iki lapkričio 12d. Nors pastaraisiais metais buvo daug konferencijų, susitarimų ir pažadų dėl planetos klimato krizės, šis susitikimas tikrai yra neeilinės svarbos. Kuo siekiama šia konferencija ir kokia jos nauda?
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kas yra COP26?
COP26 pavadinimas reiškia 26-ąją Jungtinių Tautų „Šalių konferenciją“ (Conference of the Parties). 2021 m. spalio 31–12 d. Škotijos renginių miestelyje Glazge vyksiančioje konferencijoje susirinks atstovai iš visų JT pagrindų klimato kaitos konvenciją (UNFCCC) pasirašiusių šalių ir tų, kurios ratifikavo Paryžiaus klimato kaitos susitarimą. COP26 turėjo vykti praėjusiais metais, tačiau dėl COVID-19 pandemijos ji buvo atidėta.
Atstovai, lyderiai ir vyriausybių vadovai iš viso pasaulio susitinka aptarti ir derėtis, kaip įvykdyti Paryžiaus klimato susitarimo sąlygas ir sušvelninti klimato krizę, kad būtų išvengta pražūtingos ateities. Trumpai tariant, apie planetos likimą šiuo metu diskutuojama tiesiogine prasme.
Kas nedalyvaus COP26?
Iki šiol dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 25 000 žmonių, atstovaujančių vyriausybėms, įmonėms, nevyriausybinėms organizacijoms, žiniasklaidos organizacijoms ir pilietinės visuomenės grupėms.
Daugelis (bet ne visi) pasaulio valstybių vadovų taip pat keliaus į Glazgą. Tarp nedalyvaujančių yra Kinijos vadovas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladamiras Putinas, Brazilijos prezidentas Jairas Bolsonaro, Meksikos prezidentas Andresas Manuelis Lopezas Obradoras ir Pietų Afrikos prezidentas Cyril Ramaphosa.
Kai kurie iš šių pasaulio lyderių teigė nekeliaujantys dėl susirūpinimo COVID-19, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad daugelis iš jų atstovauja kai kurioms didžiausioms pasaulyje anglies dioksido šalims išmetėjoms, jų nebuvimas sukėlė tam tikros kritikos.
Paryžiaus klimato susitarimas
2015 m. Paryžiuje vykusiame COP21 susitikime 91 šalis ir Europos Sąjunga prisijungė prie Paryžiaus klimato susitarimo, siekdama apriboti vidutinės pasaulinės temperatūros kilimą – iki 2100 m. pasiekti, kad vidutinė planetos temperatūra nepakiltų daugiau kaip 2 laipsniais ir siekti 1,5 °C, palyginus su ikipramoniniu laikotarpiu.
Tai buvo svarbus susitarimas, žymintis reikšmingą etapą suvienyti visas tautas bendram reikalui rimtai spręsti klimato kaitos problemą.
Pagal susitarimą šalys susitarė susitikti kas penkerius metus, kad įvertintų kolektyvinę pažangą ir derėtųsi, kaip teisingai pasiekti šiuos ilgalaikius tikslus. Tai yra didelė dalis to, kas bus aptariama per ateinančias dvi savaites COP26.
Paryžiaus susitarimu taip pat buvo pažadėta 100 milijardų dolerių per metus padėti besivystančioms šalims kovoti su klimato kaita. COP26 derybose taip pat bus atsižvelgta į klimato neteisybę, užtikrinant, kad išsivysčiusios šalys, kurios istoriškai išmetė daugiausia šiltnamio efektą sukeliančių dujų, labiausiai prisidėtų prie problemos sprendimo, o besivystančių šalių ekonomikos nenukentėtų.
Tęsinys kitame puslapyje:
Kodėl taip svarbūs 1,5°C?
Visi moksliniai duomenys šiose JT konferencijose ir derybose gaunami tiesiogiai iš Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC), tarpvyriausybinės institucijos, atsakingos už naujausio suderinto klimato kaitos duomenų supratimą. Pavyzdžiui, Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) penktojoje vertinimo ataskaitoje buvo daug informacijos apie svarbiausią Paryžiaus susitarimą 2015 m.
2017 m. buvo paskelbta Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos specialioji ataskaita apie visuotinio atšilimo poveikį, kuris pasiekė 1,5 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu.
Buvo padaryta išvada, kad tikslas išlaikyti visuotinį atšilimą žemiau 2 °C nebuvo pakankamai griežtas ir vis tiek sukels katastrofišką, negrįžtamą žalą mūsų ekosistemoms. Vietoj to pranešime teigiama, kad turime stengtis apriboti klimato kaitą iki 1,5 °C. Nors 1,5 °C visuotinis atšilimas vis tiek turės įtakos klimato kaitai, tai yra daug labiau pageidautina nei 2 °C.
Kodėl COP26 yra tokia svarbi?
Ši klimato konferencija skelbiama kaip viena iš paskutinių galimybių rimtai pažaboti klimato kaitą, visų pirma dėl to, kad artėja Paryžiaus susitarimo 1,5 °C tikslo langas. Remiantis naujausia rugpjūtį paskelbta IPCC ataskaita, jei nesiimsime veiksmų greitai, jau per ateinančius 20 metų galime tikėtis pasiekti arba viršyti 1,5 °C. Jei norime turėti bet kokią galimybę pasiekti šį užsibrėžtą tikslą (atitolinti klimato krizę), per ateinančius aštuonerius metus pasaulis turi sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą 55 procentais.
Šiuo metu pasaulis dar toli nuo temperatūros kilimo apribojimo, dėl kurio susitarta 2015 m. Paryžiuje. Praėjusį mėnesį paskelbtoje JT ataskaitoje nustatyta, kad dabartiniai įsipareigojimai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą leidžia planetai pasiekti „katastrofišką“ vidutinės temperatūros kilimą 2,7 °C.
Daugelis šalių jau prisiėmė didelių įsipareigojimų. Šiandien iš viso 49 šalys ir Europos Sąjunga įsipareigojo siekti nulinio emisijos tikslo. Tačiau daugelyje šių įsipareigojimų nustatytas tikslas iki 2050 m. pasiekti nulinę emisiją, o veiksmai atidedami iki 2030 m. Tai gali būti per mažai arba per vėlu.
Be to, daugelis šių įsipareigojimų yra neaiškūs, o šalys nenurodė, kaip jos įgyvendins tikslus. Kai kurių šalių įsipareigojimai taip pat neatitinka oficialiai pateiktų nacionalinių įsipareigojimų, vadinamų nacionaliniu lygmeniu nustatytais įnašais (NDC), dėl kurių buvo susitarta po Paryžiaus susitarimo.
Tarpvyriausybinės konferencijos įprastai turi prastą reputaciją, nes generuoja tuščią retoriką ir mažai veiksmų. Kaip Greta Thunberg sakė prieš COP26: „Žalioji ekonomika bla bla bla. Nulinė emisija iki 2050 m. bla bla bla. Tai viskas, ką girdime iš mūsų vadinamųjų lyderių. Žodžiai“.
Akivaizdu, kad tuščių kalbų laikas baigėsi ir laikas imtis konkrečių veiksmų.
