Nuostabūs smėlio dariniai jūros dugne: išsiaiškino, kas juos sukuria ir kodėl (Video) ()
1995 m. narai Japonijos jūros dugne pastebėjo gražų, keistą apskritimą, o netrukus netoliese buvo aptikta ir daugiau apskritimų. Kai kurie šiuos darinius lygino su „povandeniniais pasėlių apskritimais“. Geometriniai dariniai paslaptingai atsirado ir išnyko, ir daugiau nei dešimtmetį niekas nežinojo, kas juos padarė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Galiausiai buvo rastas šių nuostabių darinių kūrėjas – naujai atrasta pūsliažuvių rūšis. Tolesnis tyrimas parodė, kad šios mažos žuvelės konstruoja puošnius apskritimus, kad pritrauktų pateles poravimuisi.
Patinėliai, plaukdami jūros dugnu, stipriai plaka pelekais, todėl susidaro nuosėdos ir nuostabūs apskriti raštai. Nors šios žuvys yra vos 12 centimetrų ilgio, jų suformuotų darinių skersmuo siekia apie 2 metrus.
Kai apskritimai baigiami, patelės atplaukia jų apžiūrėti. Jeigu joms patinka tai, ką mato, jos dauginasi su patinėliais, sakė Hiroshi Kawase, Pakrantės gamtos istorijos muziejaus ir instituto Čiboje (Japonija) kuratorius. Tačiau niekas tiksliai nežino, ko patelės ieško šiuose ratuose ar kokias savybes jos laiko geidžiamomis, „LiveScience“ pasakojo Kawase.
Unikalūs apkritimai
Pūsliažuvių poravimosi metu patelės deda kiaušinėlius (ikrus) į smulkias nuosėdas apskritimų centre, o patinėliai juos apvaisina iš išorės. Tada patelės pasišalina, o patinėliai pasilieka dar šešias dienas, galbūt saugodami kiaušinėlius, pažymima tyrime.
Yra žinoma, kad kai kurių ciklidų (tam tikros rūšies žuvų) patinėliai stato kraterio formos piliakalnius, kuriuos aplanko patelės, kad apvaisintų kiaušinėlius, sakė Kawase. Pavyzdžiui, plunksninių ciklidų patinėliai Afrikos Tanganikos ežere iš smėlio stato mažas daubeles ir rodo jas patelėms prieš poruojantis, sakė Aleksas Jordanas, Teksaso universiteto Ostine mokslininkas, nedalyvavęs šiame tyrime.
Tačiau šios naujos žuvelės geometriniai raštai turi tris dar niekada nematytas savybes. Pirma, jie apima radialiai išlygintas keteras ir slėnius, esančius už lizdo vietos. Antra, patinėlis puošia šias keteras kriauklių fragmentais. Trečia, patinėlis surenka smulkias nuosėdas, kad gautas darinys įgautų savitą išvaizdą ir spalvą, sakė Kawase.
Kaip bebūtų keista, patinėlis „surenka“ smulkias nuosėdas naudodamas patį apskritimą, sakė Kawase. Skysčių dinamikos bandymas, naudojant perpus mažesnį vieno iš šių apskritimų modelį, parodė, kad prieš srovę esanti apskritimo dalis nukreipia vandenį ir smulkias nuosėdas į centrą. Tada pasroviui esančios viršūnės ir slėniai nukreipia vandenį į išorę. Tyrimo duomenimis, centre, kur dedami kiaušinėliai, srovės greitis buvo sumažintas beveik 25 proc.
Apskritimus sukonstruoti užtrunka maždaug 7-9 dienas. Pūsliažuvių patinėliai šių darinių ilgai neišlaiko, o povandeninės srovės juos gana greitai išplauna. Kawase teigė, kad jie greičiausiai atsisako savo senų darinių, nes apskritimai išsemia smulkias nuosėdas toje vietovėje, todėl juos reikia kurti iš naujo vietose, kuriose yra šviežių nuosėdų.
Kai Jordanas pirmą kartą išgirdo apie apskritimus, jis spėjo, kad juos galėtų pastatyti daug didesnė žuvis. Tai, kad toks mažas gyvūnas sudaro tokį didelį darinį, yra „gana šaunu ir rodo tam tikrą biologinę dydžio priežastį, pvz., prastą matomumą gylyje arba atstumą tarp individų, dėl kurių patinėliai turi sukti didelius lizdus, kad juos rastų patelės“, – sakė jis „LiveScience“.
Nors Jordanas nemano, kad smulkios nuosėdos yra svarbios patelėms, ši mintis būtų „biologiškai įdomi, nes tai leistų manyti, kad funkcija yra svarbesnė už išvaizdą“, – sakė jis.
Tyrimas publikuotas žurnale „Scientific Reports“.
