„Nėra nė vienos priežasties atsisakyti skiepų. Mane visiškai išsunkė srautas žmonių, kuriuos iš visų jėgų stengiamės išgelbėti ir kurie nepasinaudoja šansu išsigelbėti patys“  (28)

Pastaruosius metus intensyvios terapijos skyriuje su kovidiniais pacientais praleidusio brito gydytojo, respiratorinių susirgimų specialisto monologas



© Marijan Murat/ dpa/ Global Look Press

Ligoninėse kovidas tapo daugiausiai nevakcinuotų žmonių liga — nepriklausomai nuo gyvenimo būdo, amžiaus ir lėtinių ligų. Išgarsėjusios skilties The Guardian autorius, panorėjęs likti anonimu NHS gydytojas konsultantas kvėpavimo takų susirgimų klausimais, rašo, kad dabar intensyvios terapijos skyriuose mato tiek dvidešimtmečius sportininkus sveikuolius, solidžius verslininkus, neradusius laiko pasiskiepyti, tiek ir pensininkus, įbaugintus savo pažįstamų, susidūrusių su vakcinos pašalinių poveikiu, patirties, ar atkakliai tikinčių Didžiosios Farmos sąmokslu.

Visi šie žmonės anksčiau buvo visiškai sveiki ir rūpinsi savo sveikata. Visi jie sunkiai pakelia kovidą. Visiems šiems atvejams kelią galėjo užkirsti vakcina.

Be abejonės, serga ir pasiskiepijusieji, pažymi skilties autorius. Dažniausiai tai pagyvenę žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitu ir onkologija. Kur kas rečiau — anksčiau sveikata nesiskundusieji. Tačiau jų ligos eiga santykinai lengva. Intensyvios terapijos skyriuje, kuriame dirba autorius, tokių mažumą, gi didžioji dalis — savanoriškai atsisakiusieji vakcinacijos.

 

 

© Robert Michael/ dpa/ Global Look Press

Jei pasiskiepytų visi, ligoninių perkrovos neliktų, mano autorius (visi pranešimai apie apkrovas — neperdėti, tikina jis), o eilės pas gydytoju, kad būtų galima atlikti operaciją ar analizes, sutrumpėtų. Gydytojas tvirtina, kad kovido gydymui ligoninėje skiriamų išteklių liūto dalis tenka nevakcinuotiems pacientams. Žemiau — autoriaus kalba:

Taip, skiepai nėra maloniausias ir gan skausmingas dalykas. Jie gali turėti pašalinių efektų. Galima netgi užsikrėsti koronavirusu. Daug mano kolegų po vakcinavimo jautėsi taip prastai, kad ėmė porą išeiginių dienų. Tačiau negirdėjau nė vieno sunkaus kovido atvejo tarp pasiskiepijusių. Ar apie sunkius pašalinius paties preparato poveikius…

Kaip respiratoriniais susirgimais užsiimantis gydytojas, visą karjerą stengiausi išgydyti žmones nuo rūkymo sukeltų plaučių ligų. Nepaisant to, kad apie visas grėsmes žinojo, rūkyti jie nemesdavo. Nesuskaičiuojamą daugybę valandų kalbėjausi su žmonėmis, besigraužiančiais, kad patys sugadino savo sveikatą. Labai daug galvojau apie mūsų asmeninę atsakomybę už savo sveikatą, apie tai, kokiu lygiu privalome atsakyti už savo pasirinkimus, įskaitant ir nesveiką elgesį.

Skaitomiausi Naujausi

 

Saugodami savo pacientų autonomiškumą, pripažįstame, kad žmonės gali priimti jiems protingais atrodančius sprendimus, kurie mums regisi neracionalūs ar net klaidingi. Mes visi — savo auklėjimo, lavinimo ir pasitaikančių galimybių įgyvendinimo produktai. Asmeniškai man labai pasisekė, kad dažniau priėmiau sprendimus, kuriuos vertinu iki šiol. Tačiau jei būčiau kitas žmogus, nebūtinai būčiau taip pat pasirinkęs.

Tačiau perkeliant šią pasirinkimo teisę į atvejį su vakcinomis, jaučiu, kad mano kantrybė baigia išsekti. Ir tam yra priežasčių. Net jei nesijaudinate ar susirgsite kovidu ir kaip sunkiai, negalite užtikrintai žinoti, kokią grėsmę tai kelia jus supantiems žmonėms, šalia kurių galite netyčia, tarkime, nusičiaudėti. Tokiame elgesyje yra pavojingas ir gan egoistiškas elementas, kurio asmeniškai negaliu priimti.

 

Aš taip ir neišgirdau nė vienos svarios priežasties atsisakyti skiepų. Tiesą sakant, labai pavargau. Mane visiškai išsunkė srautas žmonių, kuriuos iš visų jėgų stengiamės išgelbėti ir kurie nepasinaudoja šansu išsigelbėti patiems. Tai tiesiog mane siutina!

 

Tuo pačiu autorius pažymi, kad šalies medicinos darbuotojų visuotinę privalomą vakcinaciją vertina nevienareikšmiškai. Jis žino, kad tikslas teisingas, tačiau jam nepatinka priemonės, kuriomis jo siekiama. Tačiau jis stebi, kaip auga nerimas ir netgi jo kolegų pasirengimas patikėti melagienomis apie vakciną ir nesuvokia, kaip tai iš viso įmanoma po metų praleistų priešakinėse linijose.

Galbūt kiti nematė to, ką mačiau aš, ar lig šiol netiki tuo, ką stebėjo, tačiau pas mus netgi kai kurios medicinos seserys dar nesiryžo pasiskiepyti. Tikiuosi tik, kad kovodami su kovidu, neprarasime dar daugiau kolegų.

 

 

Autorius daro tokią „fundamentralią“ išvadą: jis nežino nė vieno atvejo savo praktikoje, kai anksčiau buvęs sveikas ir sportiškas žmogus — ir, kas svarbu, visiškai vakcinuotas — būtų pakliuvęs į intensyvios terapijos skyrių,

Skiepai nėra panacėja ir ne stebuklingas skydas, nuo kovido jūsų neapsaugos, netgi pasisiepiję, koronavirusu užsikrėsti galėsite. Tačiau skiepai padės nuo kovido nemirti — tai ne taip jau mažai.


(15)
(15)
(0)

Komentarai (28)