Kodėl škotas Antarktidoje dūdmaišiu grojo pingvinui ir kaip paukštis į tai sureagavo? ()
Pamačius šią fotografiją kyla ir šypsena, ir daug klausimų – ar čia scena iš filmo, ar realybė? Ar škotas tikrai plikomis kojomis tiesiog ramiai sau groja Antarktidoje? Ką šalia veikia pingvinas? „Mental Floss“ šią istoriją atskleidžia.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
1902 m. Škotija išsiuntė tyrinėtojus į oficialią nacionalinę ekspediciją į Antarktidą, kuriai vadovavo poliarinių kraštų tyrinėtojas ir natūralistas Williamas S.Bruce'as. Škotija nebūtų Škotija, jeigu į dvejų metų ekspediciją nepasiimtų ir komandos nario, kurį įtraukti kitoms šalims į tokią kelionę net nešautų į galvą. Vyko ir oficialus dūdininkas.
Oficialiu Škotijos ekspedicijos dūdmaišininku tapo Gilbertas Kerras. Jo užduotis buvo palaikyti komandos narių moralę ir gerą nuotaiką. O po ekspedicijos jis tapo legenda vien dėl nuotraukos, kurioje jis įamžintas apsirengęs škotiškais rūbais ir grojantis šalia stovinčiam imperatoriškajam pingvinui.
Nuotrauką padarė ekspedicijos vadovas Williamas S.Bruce'as, kai 1904 m. kovą visa komanda buvo įstrigusi ant Vedelio jūros ledo.
Paukštis, anot Karališkosios Škotijos geografijos draugijos, buvo pririštas prie didelio puodo, pilno sniego.
Idėja pagroti dūdmaišiu pingvinams esą kilo norint išbandyti, kokią įtaką šiems gyvūnams daro muzika. Ekspedicijos žurnale rašyta, kad „pingvinams įspūdžio tai nepadarė“. „Nebuvo jokio susidomėjimo, jokio įvertinimo ar nepritarimo ženklo, tiesiog abejingumas“, – rašė ekspedicijos nariai.
G.Kerro dūdmaišis vėliau buvo padovanotas škotų batalionui, besikovusiam Pirmajame pasauliniame kare, ir buvo prarastas per mūšį.
Šiais laikais, žinoma, ašigalius tyrinėjantiems mokslininkams niekas neleistų pririšti pingvino prie puodo – tam, kad pasidarytų nuotrauką. Visa žemyno laukinė gamta yra saugoma, visas žemynas yra gamtos draustinis.