Paplūdimyje rado šiurpų gyvį: itin plėšrus aštriadantis gelmių monstras gali užaugti iki dviejų metrų ilgio (Foto, Video) ()
Antradienį San Diege prie Kalifornijos universiteto „Scripps“ Okeanografijos instituto paplūdimiu vaikštinėję žmonės išvydo kraupų radinį – į krantą išmestą bauginančios išvaizdos beveik pusantro metro ilgio pjūkladantinių šeimos žuvį. Nors šios žuvys nėra itin retos, mokslininkai pabrėžia, kad tai pirmoji šios šeimos atstovė, į instituto ekspertų rankas patekusi nuo 1996 metų, ir tik septynioliktoji nuo 1947 metų, skelbia CNN.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žuvis, kuriai suteiktas katalogo numeris SIO 21-37 – naujausias „Scripps“ Okeanografijos instituto stuburinių kolekcijos egzempliorius. Direktorius Benas Frable‘as CNN sakė, kad žuvis ant kranto rasta dar gyva, tačiau sausumoje neišgyveno, nes ją akimirksniu užpuolė žuvėdros. Skelbiama, kad SIO 21-37 bus saugoma šimtus metų.
B. Frable įtaria, kad žuvis paplūdimyje galėjo atsirasti dėl įvairių priežasčių, pradedant bandymu pabėgti nuo plėšrūno ir baigiant stipria srove bei apleidusiomis jėgomis jai priešintis.
.@anelachoy's team is specifically working to sample microorganisms that might otherwise be difficult to observe over large time & space grids. Her research shows that lancetfish consume large amounts of debris, particularly plastics. Video: Elan Portner, postdoc in the Choy Lab pic.twitter.com/nxstZmK4gT
— Scripps Institution of Oceanography (@Scripps_Ocean) December 4, 2021
Pjūkladantės geriausiai žinomos dėl didžiulių akių, įspūdingų dantų ir glitaus, pailgo kūno, sako ekspertai. Šios žuvys ne tik hermafroditai, bet ir itin plėšrios: maitinasi kitomis žuvimis ir bestuburiais. Šios žuvys gali išaugti daugiau nei iki dviejų metrų ilgio.
B. Frable patvirtino, kad žuvų pasaulyje kanibalizmas nėra jau toks retas reiškinys.
„Jų dieta labai įvairi, bet gana populiarus patiekalas ir kitos pjūkladantės. Labai įdomus dalykas, nes savo gentainėmis šios kanibalės neminta tol, kol neišauga bent iki devyniasdešimties centimetrų ilgio“, – paaiškina mokslininkas.
B. Frable sako, kad iš esmės apie šias žuvis ir tarp jų paplitusį kanibalizmą žinoma nedaug, nes gyvena jos itin giliai, nors ir visuose pasaulio vandenynuose. Laboratorijoje buvo paimti audinių mėginiai, kurie padės daugiau sužinoti apie genetiką ir suteiks kitos vertingos informacijos.
„Iš tyrimų perspektyvos pjūkladantė plėšikė mums gali atverti langą į atvirą vandenyno mitybos pasaulį. Galėdami sužinoti daugiau apie tai, kaip deguonis ir anglis sąveikauja atvirame vandenyje, ir ką tai gali reikšti bendrame kontekste, labai svarbu“, – sako B. Frable.