Nuo tada, kai Šiaurės Korėjoje į valdžią atėjo jokios politinės patirties neturėjęs 27-erių jaunuolis, praėjo jau 10 metų. Per tą laiką nedaugelis pasaulio lyderių sulaukė tiek skambių antraščių pasaulio žiniasklaidoje, kiek jų sulaukė dabartinis šalies diktatorius Kim Jong-unas. Tačiau kokį gyvenimą pastarąjį dešimtmetį gyvena po šio jaunojo vadovo geležine ranka esantys paprasti šalies piliečiai?

Šalies sostinės Pchenjano gatvėse pasigirdo raudos. Mokyklinėmis uniformomis vilkintys mokiniai parklupo ant kelių ir atrodė apimti nevilties. Pasirodė nuotraukos, kuriose – gedinčios moterys prie širdies spaudė rankas.

Griežtai kontroliuojama Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida paskelbė, kad jų „brangusis lyderis“ Kim Jong-ilas mirė būdamas 69 metų. Tai buvo 2011 m. gruodžio 19 d.

Viso pasaulio Korėjos politikos bei istorijos analitikai suskubo prie savo darbo stalų, kad išsitrauktų vieno žmogaus bylas. Šis žmogus buvo ne kas kitas, kaip jaunasis Kim Jong-unas.

Būdamas vos 27-erių jis buvo vadinamas Didžiuoju įpėdiniu. Tačiau nedaugelis manė, kad jam pavyks išlaikyti stabilumą uždariausioje pasaulio valstybėje. Kaip visuomenė, kurioje didžiai vertinamas amžius ir patirtis, galėtų būti valdoma žmogaus, kuris neturi nei vieno, nei kito? – klausė tuomet apžvalgininkai.

Daugelis prognozavo karinį perversmą arba scenarijų, kuriame valdžia periimama nusistovėjusio šalies elito. Tačiau pasaulis nepakankamai įvertino jaunojo diktatoriaus galimybes sėkmingai perimti sostą. Ilgai netrukus Kim Jong-unas ne tik įtvirtino savo pozicijas, bet ir pradėjo naują erą, vadinamą „Kim Jong-unizmu“.

Iš pradžių jis pradėjo vykdyti atkaklią savo varžovų eliminavimo programą, įvykdydamas šimtus egzekucijų, o po to savo dėmesį paskyrė užsienio politikai. To atspindys – keturi branduoliniai bandymai, šimtai paleistų balistinių raketų bei tarptautinio dėmesio centre atsidūrusios derybos su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu.

Vis dėlto nenutrūkstantis jo siekis išvystyti branduolinių ginklų programą brangiausiai atsiėjo eiliniams valstybės piliečiams. Šiaurės Korėjo šiuo metu išgyvena didžiulo masto krizę ir yra skurdesnė bei labiau izoliuota nei tada, kai Kim Jong-unas perėmė šalies vairą.

Tad ką iš tiesų reiškia gyventi Kim Jong-uno Šiaurės Korėjoje?

10 iš šalies sugebėjusių pabėgti žmonių, įskaitant vieną „ištikimiausių“ diktatoriaus diplomatų, papasakojo apie 10 Kim Jong-uno valdymo metų.

Nauja pradžia

Studentas Kim Geum-hyokas padarė tai, už ką galėjo būti sušaudytas tą dieną, kai mirė Kim Jong-uno tėvas – jis surengė vakarėlį.

„Tai buvo baisiai pavojinga. Bet tuo metu buvome labai laimingi“, – sakė jis.

Jaunas naujas lyderis, ypač mėgstantis slidinėti ir žaisti krepšinį, kėlė jam naujų idėjų ir permainų perspektyvą.

„Turėjome gerų lūkesčių dėl Kim Jong-uno. Jis studijavo užsienyje, Europoje, tad galbūt mąstys taip pat kaip mes“, – prisiminė.

Kim Geum-hyokas buvo kilęs iš elitinės šeimos ir tuo metu studijavo Pekine – Šiaurės Korėjoje tokia privilegia suteikiama nedaugeliui.

Gyvenimas Kinijoje jam atvėrė akis į labiau klestintį, laisvesnį pasaulį. Tai paskatino jį pasidomėti, kaip apie jo šalį internete atsiliepia užsienio valstybės.

„Iš pradžių negalėjau tuo patikėti. Buvau įsitikinęs, kad Vakarų žmonės meluoja [apie tai, kokia yra Šiaurės Korėja]. Tačiau mano širdis ir smegenys susipriešino. Mano smegenys sakė, kad nereikia į tai gilintis, bet širdis norėjo ieškoti ir suprasti dar daugiau“.

25 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų yra griežtai kontroliuojami, todėl dauguma jų beveik nieko nežino apie pasaulio įvykius ir apie tai, ką apie jų šalį galvoja išorinis pasaulis.

Be to, jie mokomi, kad lyderis yra išskirtinai gabi ir daug pasiekusi dieviška būtybė, kuri nusipelno jų didžiausios ištikimybės.

Kim Guem-hyokui naujojo lyderio atėjimas į valdžią reiškė tai, ko iki tol labai trūko – viltį.

Skeptikai

Tačiau ne visi į situaciją žiūrėjo optimistiškai. Pchenjano valdžios koridoriuose buvo šnabždamasi, kad Kim Jong-unas yra privilegijuotas, išlepintas vaikas, netinkamas valdyti.

Buvęs Šiaurės Korėjos ambasadorius Kuveite Ryu Hyun-woo atskleidė, kad jis, kartu su kolegomis, buvo susierzinęs dėl to, kad mirusio lyderio valdžia buvo perduodama jo sūnui.

„Pirmas įspūdis buvo toks: atsidusome ir klausėme – negi dar viena įpėdinystė? – prisiminė jis ir pridūrė – Šiaurės korėjiečiai buvo pavargę nuo dinastinio valdymo. Ypač tarp elito atstovų norėjosi kažko naujo. „Ar nevertėtų ateiti kažkam kitam?“ – taip galvojome.“

Kim šeima Šiaurės Korėją valdo nuo pat jos susikūrimo 1948 m. Šalies gyventojai mokomi, kad kraujo linija yra šventa – tai būdas įteisinti dinastiją. Buvęs diplomatas buvo vienas iš tų, kurie stipriai abejojo naujojo diktatoriaus kompetencija. „Ką 27-erių jaunuolis gali žinoti apie šalies valdymą? Tai absurdas“, – sakė jis.

Skambūs pažadai

2012 m. kalboje Kim Jong-unas pažadėjo, kad Šiaurės Korėjos gyventojams daugiau niekada nereikės „veržtis diržų“.

Atrodė, kad naujasis lyderis norėjo nutraukti maisto trūkumą ir kančias šalyje, kuri puskutiniajame dvidešimto amžiaus dešimtmetyje patyrė mirtiną badą, nusinešusį šimtus tūkstančių gyvybių. Tai buvo svarbus momentas.

Užsienio reikalų ministerijos pareigūnams buvo įsakyta sudaryti palankesnes sąlygas didesnėms tarptautinėms investicijoms. Be to, pokyčius pastebėjo ir kai kurie eiliniai šalies gyventojai.

Vairuotojas Yoo Seong-ju iš provincijos, esančios šalies rytinėje pakrantėje teigė, kad prekybos centruose ėmė pastebėti daugiau Šiaurės Korėjoje pagamintų prekių.

„Mūsų pačių nuostabai ir pasididžiavimui, Šiaurės Korėjos maisto produktai iš tiesų buvo geresni už kiniškus tiek skonio, tiek pakuočių, tiek pasiūlos požiūriu. Pirmą kartą galėjome kažkuo pasipuikuoti“, – juokavo jis.

„Apsivalymas“

Vis dėlto geri Kim Jong-uno norai nelietė tų, kuriuos jis laikė grėsme. Ypač didele grėsme diktatorius laikė savo dėdę Jang Song-thaeką, kuris buvo sukaupęs galingą sąjungininkų tinklą.

Už šimtų kilometrų nuo Pchenjano, šalies šiaurėje, netoli sienos su Kinija gyvenęs prekeivis Choi Na-rae tuomet svarstė, ar Jangas galėtų tapti naujuoju šalies vadovu.

„Daugelis iš mūsų tikėjosi, kad šalis atsivers Kinijai ir mes galėsime laisvai keliauti į užsienį, – prisiminė jis. – Manėme, kad jei Jang Song-thaekui pavyktų perimti valdžią, jis Šiaurės Korėjai atneštų daug ekonominių pokyčių. Žinoma, negalėjome to išsakyti garsiai, bet turėjome tokių lūkesčių“.

Šalies valdžioje įsitvirtinti siekęs Kim Jong-unas nusprendė, kad tokius gandus reikėjo užgniaužti bet kokia kaina.

Netrukus jis ėmė savo dėdę vadinti „žmogumi šiukšle“ ir „blogesniu už šunį“, o po to pastarajam buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jis esą pakenkė „vienvaldei partijos vadovybei“.

Ėmus dažnėti diktatoriaus negailėstingo susidorojimo su konkurentais atvejams dešimtys žmonių, bijodami vadinamojo apsivalymo, pabėgo per sieną į Kiniją, iš kurios vyko į Pietų Korėją. Kim Jong-unas nusprendė pabandyti užkirsti kelią tolesniems pabėgimams. Pasienio apaugo buvo sugriežtinta kaip niekada anksčiau. Sienos ruože buvo iškelta spygliuotos vielos tvora, po kuria ant žemės buvo įrengiami spąstai.

Šiaurės korėjiečiams kirsti sieną padėdavusiam Ha Jin-woo per savo tarpininkavimo laikotarpį iš valtybės teritorijos pavyko išgabenti apie 100 žmonių.

„Šalyje veikia atskiros sienos apsaugos pajėgos. Jiems liepta tiesiog šaudyti ir žudyti visus, kurie bando kirsti sieną, ir jie už tai nėra traukiami atsakomybėn“, – patikino jis.

„Kai tik pradėjau dirbti, labai bijojau, bet pareigos jausmas neleido man sustoti. Nuo pat jaunystės turėjau daug abejonių dėl Šiaurės Korėjos. Nejau gimiau čia, kad gyvenčiau kaip gyvulys, be jokių teisių ir laisvės? Turėjau rizikuoti savo gyvybe, kad galėčiau dirbti šį darbą“, – pridūrė.

Tačiau neilgai trukus jis pateko į režimo taikinį, todėl iš šalies turėjo bėgti ir pats. Jo motina buvo uždaryta į kalinių stovyklą, kur dėl brutalaus elgesio liko paralyžiuota. Nors Ha Jin-woo teigia vos prisimenantis motinos balsą, tai persekioja jį iki šių dienų.

Ponas populiarusis

Nepaisant susidorojimo su disidentais ir perbėgėliais, Kim Jong-unas stengėsi atrodyti prieinamesnis, modernesnis ir draugiškesnis nei jo tėvas.

Jis vedė madingą jauną moterį Ri Sol-ju. Įvairių vizitų metu pora apžiūrinėjo kosmetikos gamyklas ir demonstravo prabangos prekes.

Lankydamasis skirtinguose miestuose ir kaimuose Kim Jong-unas buvo dažnai fotografuojamas. Nuotraukose matyti, kad naujais lyderis aspikabina žmones, jiems mojuoja, šypsosi, važinėja amerikietiškais kalneliais, slidinėja, jodinėja žirgais.

Tačiau paprastiems Šiaurės korėjiečiams bandyti būti „modernesniems“ – draudžiama.

Šiuo metu Pietų Korėjoje gyvenanti Yoon Mi-so bandė sekti tendencijomis, kurias matė kontrabandiniuose DVD diskuose iš Pietų Korėjos. Ji norėjo nešioti auskarus, vėrinius ar džinsus, už ką buvo nubausta.

„Kartą buvau pagauta už tai, kad nesilaikiau šių taisyklių, ir buvau pasodinta į viešą gėdos tribūną, kur būrys žmonių mane tiesiog žodžiu kritikavo ir keikė, o aš verkiau. Jie sakydavo: „Tu esi supuvusi, kaip tau ne gėda?“ – skaudžiais prisiminimais dalinosi ji.

Kita moteris, Hyun-young, buvo dainininkė, kaip ir Kim Jong-uno žmona. Tačiau visos jos dainos turėjo šlovinti Šiaurės Korėjos lyderį. Ji bandė maištauti, už ką buvo pradėta persekioti.

„Man nė karto nebuvo leista daryti tai, ką norėjau daryti kaip menininkė. Šiaurės Korėjos muzikoje buvo tiek daug reguliavimo ir suvaržymų, kad negalėjau to pakęsti, – sakė ji. – Valdžia tai kontroliuoja, nes bijo užsienio įtakos. Šios griežtos taisyklės rodo, kad jie nepasitiki savo režimu“.

Remiantis neseniai paskelbta žmogaus teisių ataskaita, per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai septyniems žmonėms buvo įvykdyta mirties bausmė už tai, kad jie žiūrėjo ar platino „K-pop“ vaizdo įrašus iš Pietų Korėjos.

Kim Jong Unas yra apibūdinęs šią užsienio įtaką kaip „klatingą vėžį“, o jai pasipriešinti iki šiol bando įvairiais būdais.

Tiksinti bomba

Kiekvienas Šiaurės Korėjos balistinių raketų bandymas patenka į pasaulio laikraščių antraštes, tačiau tai niekada neskatino Šiaurės korėjiečių nacionalinio pasididžiavimo taip, kaip norėta.

„Žmonės sakydavo, kad jie [valdžios atstovai] vis dar kuria ginklus spausdami iš žmonių kraują ir prakaitą“, – taigė vienas perbėgėlis.

„Mes nelaikėme to pergale. Galvojome: „Oho, jie išleido tiek daug pinigų visiems tiems bandymams. Visi pinigai, kuriuos mes jiems uždirbame, skiriami tik tam“, – sakė kitas.

2016 m. Užsienio reikalų ministerijoje ambasadoriui Ryu Hyun-woo buvo duoti nauji nurodymai. Dėmesys buvo sutelktas nebe tik į verslą. „Turėjome paaiškinti, kodėl Šiaurės Korėjai reikia branduolinių ginklų, koks jų tikslas ir kaip juos pateisinti“, – prisiminė buvęs ambasadorius.

Buvo tikimasi, kad diplomatams apie tai kalbant, ši idėja tarptautinėje bendruomenėje bus normalizuota. Tačiau tai įgyvendinti pasirodė sudėtingiau nei tikėtasi.

Branduolinis žaidimas

Vakarai atkakliai stengėsi pažaboti Šiaurės Korėjos branduolinę programą, taikydami griežtas sankcijas. Tačiau, 2019 m. istoriniai tuometinio JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kim Jong-uno susitikimai Singapūre ir Vietname, kuriuose pirmasis siekė Šiaurės Korėjos branduolinio nusiginklavimo, o antrasis visų JAV sankcijų Šiaurės Korėjai nutraukimo, baigėsi didžiuliu diplomatiniu šou.

Diktatorius, Vakarų žiniasklaidoje taip dažnai karikatūrizuojamas kaip storas išlepintas kūdikis, užtikrintai žingsniavo greta JAV prezidento ir dalijosi scena. Šiaurės Korėjos laikraščiai rankų paspaudimus Singapūre patalpino pirmuosiuose puslapiuose. Daliai šalies gyventojų šis spektaklis sudarė gero lyderio įspūdį.

Nors šis vaizdas buvo tam tikru lygiu nustebinęs ir sujaudinęs visuomenę, reakcija kaimuose už Pchenjano ribų buvo tyli.

„Neturėjome galimybės analizuoti jo reikšmės. Tiesiog negalėjome suvokti, kaip šis susitikimas galėtų padėti pagerinti padėtį ar panašiai“, – sakė prekybininkas Choi Na-rae.

Galiausiai jokio susitarimo susitikimuose prieita nebuvo, o ambasadorius Ryu Hyun-woo mano, kad visa tai buvo tik šou, siekiant šiek tiek sušvelninti JAV sankcijas. Kim Jong-uno tuometinius pasisakymus, kad šalis yra pasirengusi nusiginkluoti, jei sankcijos bus atšauktos, diplomatas vadina manipuliacijomis bei spektaklio dalimi.

„Šiaurės Korėja niekada negali atsisakyti šių ginklų, nes laiko juos gyvybiškai svarbiais režimo išlikimui“, – samprotavo jis.

Visgi Vakarų sankcijos nėra vienintelė išorinė Šiaurės Korėjos problema, su kuria Kim Jong-unas buvo prieverstas kovoti. Neseniai jis, kaip ir visos kitos pasaulio valstybės bei jų vadovai, susidūrė su nauju, dar didesniu iššūkiu.

COVID-19 krizė

Kai 2020 m. sausį kaimyninėje Kinijoje pradėjo sparčiai plisti koronavirusas, vėliau išsivystęs į pasaulinę pandemiją, Šiaurės Korėja uždarė savo sienas. Ne tik žmonėms, bet ir prekybai.

Pagrindiniame įvažiavimo į šalį punkte Dandonge susikaupė maisto produktai ir gyvybiškai svarbūs vaistai, kurių nebuvo galima įvežti į Šiaurės Korėją. Reikia atkreipti dėmesį, kad daugiau nei 80 proc. prekių importuojama iš Kinijos.

„Nuo COVID-19 pradžios daug kas pasikeitė“, – sakė Šiaurės Korėjoje vairuotoju dirbęs Ju Seongas, kuriam prie sienos su Kinija pavyko trumpai pasikalbėti su vis dar Šiaurės Korėjoje gyvenančia motina.

„Ekonomika traukiasi, kainos pakilo, tapo daug sunkiau gyventi, – kalbėjo jis. – Mano tėvams, atrodo, pavyksta rasti maisto, bet kainos tiesiog per didelės. Tai kelia didelį stresą. Situacija atrodo sunki.“

Yra pranešimų, kad daug žmonių badauja.

Pats Kim Jong-unas apibūdino tai kaip „didžiulę krizę“ ir vienoje kalboje net liejo ašaras. Šiaurės Korėjos lyderiui tai – beprecedentis atvejis.

Gydytojas Kim Sung-hui atskleidė, kad daugumą vaistų tenka pirkti juodojoje rinkoje. Be to, operacinėse beveik niekada nėra elektros, o chirurgai kartais dirba plikomis rankomis, nes nėra pirštinių.

„Kai pamačiau, kokios skirtingos yra abi šio [Korėjos] pusiasalio šalys, tikiuosi, kad Šiaurės Korėja pasieks ateitį, kurioje bus užtikrintos ir pacientų, ir gydytojų žmogaus teisės“, – vylėsi jis.

Šiaurės Korėja nėra pasiruošusi ar technologiškai pajėgi kovoti su klastingu koronavirusu, tačiau realūs jo nuostoliai ir padariniai visuomenės sveikatai nėra žinomi pasaulio bendruomenei dėl uždaros šalies politikos bei informacijos slaptumo.

Tačiau aišku tai, kad šalis negali išgyventi dabartinės sau primestos izoliacijos nesukialiant milžiniškos žalos eiliniams gyventojams.

Niūri ateitis

Kai kurie perbėgėliai taip emocingai vertino padėtį Šiaurės Korėjoje, kad prognozavo perversmą. Tačiau jokių požymių, kad tai yra nors kiek įmanomas scenarijos – nėra.

Be to, Kim šeimos kultas pasirodė esąs plačiai paplitęs ir nepaprastai stabilus, o visos režimo žlugimo prognozės iki šiol buvo klaidingos.

Dauguma apklaustųjų perbėgėlių teigė, kad po daugiau nei 70 metų, kai Šiaurės Korėja buvo uždara pasauliui, jie norėtų, kad šalis atvertų savo sienas ir leistų savo žmonėms laisvai judėti. Daugelis tiesiog nori vėl pamatyti savo šeimas.

Dabar jie gali laisvai išsakyti savo nuomonę ir papasakoti savo istorijas apie gyvenimą valdant Kim Jong Unui. Likusieji Šiaurės Korėjoje tokios privilegijos neturi.

„Dainuoti dėl savęs ir dainuoti tai, ką noriu buvo priežastis, dėl kurios rizikavau savo gyvybe, – kalbėjo dainininkė Hyun-hang. – Tie, kurie liko Šiaurės Korėjoje, turi palaidoti tokias svajones savo širdyje iki mirties.“

Per dešimtąsias savo valdymo metines Kim Jong-unas vadovauja šaliai, talžomai krizės. Jis turi dešimtis naujų branduolinių ginklų, tačiau jo žmonės vis dar badauja.

Didžiulis plakatas buvo iškabintas Seulo centre 2018 m. iškart po to, kai Pietų Korėjos prezidentas apsilankė Pchenjane. Tai buvo nuotrauka, kurioje Kim Jong Unui rodoma, kaip sudėti pirštus ir nykštį, kas Pietų Korėjoje tapo „K-pop“ meilės simboliu.

Aaaaand it's out. Newsis pic: https://t.co/kiENJzLlED pic.twitter.com/tjCOGUFcIi

— Jihye Lee 이지혜 (@TheJihyeLee) September 23, 2018

Tokiu pačiu pirštų suspaudimu ar spragtelėjimu Kim Jong-unas galėtų pakeisti savo tautos kursą. Jis galėtų pasiūlyti žmonėms laisvę.

Tačiau vietoj to, 25 mln. Šiaurės Korėjos gyventojų yra atskirti nuo pasaulio labiau nei bet kada anksčiau.

Visi BBC apklausti pašnekovai rizikavo savo gyvybe, kad išvyktų iš Šiaurės Korėjos, ir dabar gyvena Pietų Korėjoje ir JAV. Kai kurių iš jų vardai buvo pakeisti siekiant apsaugoti jų šeimas.

Parengta pagal BBC inf.

Pasidalinkite su draugais

Aut. teisės: Lrytas.lt

Komentarai ()