Kaip pasikeitė žmogaus kūnas per pastaruosius 100 metų – nuo ankstyvesnių menstruacijų iki papildomo kaulo (Foto, Video) (1)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Taigi, kuo vėliau mergaitei prasidės pirmosios mėnesinės, tuo geresnės jos išsilavinimo ir gyvenimo perspektyvos.
2008 m. žurnale „Journal of Political Economy“ paskelbtas Harvardo tyrimas parodė, kad Bangladešo kaime, kur 70% santuokų sudaroma per dvejus metus po pirmųjų menstruacijų, kiekvieni vėlesni santuokos metai prilygsta 0,22 papildomo mokslo metų. Tuo pačiu metu raštingumas padidėjo atitinkamai 5,6 proc.
Nauja arterija
Ankstyvosiose nėštumo stadijose būsimojo dilbio srityje visuose žmogaus embrionuose susiformuoja vidurinė arterija. Jos užduotis – padėti kraujui praeiti per augančių rankų centrą ir jas maitinti. Paprastai iki aštuntos embriono vystymosi savaitės ji išnyksta, o jo vietą užima radialinės ir alkūnkaulio arterijos.
Tačiau taip nutinka ne visada. Dar XVIII amžiaus viduryje anatomai pastebėjo, kad kai kuriems žmonėms visą gyvenimą veikia papildoma arterija. Tačiau tokių žmonių buvo ne daugiau kaip 20 proc. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad per pastaruosius 25 metus žmonėms vis dažniau išliko papildoma arterija.
Vidurinės arterijos regresijos mechanizmą embrione reguliuoja specialūs genai. Tai reiškia, kad DNR įvyko pokyčių.
Išnykę dantys
Protinių dantų nebuvimas pastebimas maždaug 20% europiečių. Vis dažniau specialistai pacientams nepastebi net jų užuominų. O jei yra, dažnai jie yra neteisingoje padėtyje. Tyrėjai pažymi, kad tai atitinka bendrą evoliucijos tendenciją ir greičiausiai yra susijusi su mitybos pasikeitimu.
Apskritai Homo sapiens formavimosi procese pastebimas dantų skaičiaus mažėjimas. Mūsų protėviai užpakalinėje masyvaus žandikaulio dalyje turėjo didelius krūminius dantis, todėl ilgą laiką buvo galima kramtyti kietą maistą.
Maždaug prieš 2,6 milijono metų mityba tapo įvairesnė: kartu su augaliniu maistu pradėta vartoti mėsa. Po dar dviejų milijonų metų žmonės įvaldė ugnį ir išmoko šildyti maistą. Labai sutrumpėjo kramtymo laikas, sumažėjo žandikaulio ir dantų dydis, o užpakaliniai krūminiai dantys – tie patys protiniai dantys – tapo nebereikalingi.
Naujas kaulas
Mokslininkai pradėjo aptikti naują kaulą, kuris buvo laikomas prarastu prieš šimtmetį – fabelą. Iš pirmo žvilgsnio kaulas yra nenaudingas, tačiau dėl kažkokios neaiškios priežasties žmonių griaučiuose jis aptinkamas tris kartus dažniau.
Fabela, mažas žmogaus skeleto kaulas, kuris kadaise buvo manoma, evoliucijos eigoje buvo prarastas, po gana trumpo laiko vėl tapo įprastas. Kelio sąnario fabela pagal anatominę sandarą yra sezamoidinis kaulas, esantis vidiniame gastrocnemius raumens paviršiuje ir jungia užpakalinį šlaunies kauliuką.
Mokslininkai mano, kad laikui bėgant kelio girnelei prireikė papildomos apsaugos: padidėjo vidutinis žmonių ūgis ir svoris, padidėjo apkrova, todėl šis naujas kaulas tapo būtinas.
Šiuolaikinis žmogus vidutiniškai valgo geriau nei tie, kurie gyveno prieš 100–150 metų. Žmonės dabar yra aukštesni ir sunkesni – tai paskatino ilgesnių kojų ir didesnių blauzdos raumenų vystymąsi, o tai savo ruožtu padidino spaudimą keliui.
