Atrasta milžiniško jūrų roplio kaukolė atskleidžia naują evoliucijos teoriją: 17 metrų padaras galėjo sverti 45 tonas (Video)  ()

Jungtinėse Valstijose atrasta milžiniško jūrų roplio kaukolė atskleidė naujas teorijas apie evoliucijos spartą ir kaip greitai šis procesas gali nulemti rūšių įvairovę.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Milžiniško ichtiozauro fosilija buvo rasta Nevadoje. Kaukolės ilgis siekia beveik 2 metrus, o ichtiozauro, kuriam ji priklausė, kūno ilgis galėjo siekti daugiau kaip 17 metrų. Manoma, kad jis galėjo sverti 45 tonas, rašo cnn.com.

Ichtiozaurai yra didžiuliai išnykę jūrų ropliai, dominavę jūrose daugiau kaip prieš 200 mln. metų. Ištyrus šio konkretaus ichtiozauro kaukolę paaiškėjo, kad jis priklausė naujai rūšiai – Cymbospondylus youngorum.

Šios kaukolės analizė buvo atliekama per platesnį tyrimą, kurio metu tarptautinė komanda bandė išsiaiškinti, kaip greitai evoliucionavo ichtiozaurų kūnų dydis lyginant su banginių kūno dydžio evoliucija – dar viena keturkojų sausumos stuburinių grupe, kuri, kaip ir ichtiozaurai, grįžo gyventi į jūrą.

„Ichtiozaurai milžinišką kūno dydį įgavo per labai trumpą laiką, kalbant evoliucijos terminais – vos per 3 mln. metų. Palyginkime: banginiams prireikė 45 mln. metų, kad jų kūnai pasiektų patį didžiausią dydį“, – pranešime spaudai teigė biologijos profesorius Larsas Schmitzas iš W. M. Kecko Gamtos mokslų departamento – bendro Klermonto McKennos, Pitzerio ir Scrippso koledžų gamtos mokslų padalinio Kalifornijos Klermonto mieste.

L. Schmitzas priklausė komandai, kuri tyrinėjo šią fosiliją.

„Šios fosilijos atradimas parodė, kad jei ekologinės sąlygos yra tinkamos, ir jei aplinka yra pakankamai stabili, evoliucija gali vykti neįtikėtinai greitai“.

L. Schmitzas kartu su tarptautine tyrinėtojų komanda analizavo fosiliją, identifikavo šį ichtiozaurą kaip naują rūšį, sudarė filogenetinį medį – diagramą, demonstruojančią evoliucinius ryšius tarp įvairių biologinių rūšių, o tuomet vadovavo komputacinei analizei, kurios metu ichtiozaurų kūno dydžio evoliucijos tipas ir greitis buvo lyginamas su banginių.

 

Cymbospondylus youngorum priklausė roplių grupei, kuri Triaso periodu, kai prasidėjo dinozaurų era, grįžo atgal į jūrą ir visiškai prisitaikė prie gyvenimo vandenyje. Pats L. Schmitzas juos vadina „žuvimis – driežais“.

Nevadoje rasta ichtiozauro fosilija – išsilaikiusi kaukolė, petys ir galūnė, primenanti plaukmenį – buvo aptikta uolienose, kurios išsaugojo maždaug prieš 5 mln. metų po „Didžiojo išnykimo“ gyvavusios faunos skersinį pjūvį. Didysis išnykimas įvyko maždaug prieš 252 mln. metų, kai išnyko 81 proc. pasaulio jūrų gyvybės.

Kai buvo rasta ši kaukolė, mokslininkų komanda iš pradžių nebuvo tikra, kaip tokio dydžio gyvūnas po didžiausio išnykimo Žemėje taip greitai sugebėjo evoliucionuoti ir išlikti.

 

„Vandenynai tuo laikmečiu nepaprastai skyrėsi nuo šiuolaikinių vandenynų, – aiškino L. Schmitzas. – Šiuolaikinės jūrų ekosistemos, maitinančios šių laikų banginius, yra sudarytos iš labai stambaus planktono, kuris neegzistavo, kai gyveno Cymbospondylus youngorum. Mes aptikome gigantišką ichtiozaurą, gyvenusį toje eroje, kai vandenynai negalėjo išmaitinti tokio dydžio gyvūno“.

Šis atradimas L. Schmitzui ir tyrinėtojų komandai leido nauju žvilgsniu įvertinti tai, kaip greitai gali vykti evoliucija ir vystytis gyvūnų įvairovė.

„Ši fosilija yra įrodymas, kaip greitai evoliucija gali nulemti įvairovę, – sakė L. Schmitzas. – Tu gali nuo nulio pasiekti šimtą vos per kelis milijonus metų, o tai, vertinant evoliucijos tempais, yra labai greitai“.

Šis tyrimas buvo publikuotas žurnale „Science“.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
(12)
(2)
(10)

Komentarai ()