Mokslininkai: cheminė tarša peržengė žmonijai saugią ribą - situacija tik blogės (4)
Mokslininkai teigia, kad planetoje plintanti cheminė tarša kelia grėsmę pasaulinių ekosistemų, nuo kurių priklauso žmonijos gyvybė, stabilumui.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Situacija tik blogės
Naujausiame tyrime mokslininkai ragina apriboti gamybą ir teršalų išmetimą, nes tai kelia grėsmę.
Pasak jų, ypač didelį susirūpinimą kelia plastikas ir 350 tūkst. sintetinių cheminių medžiagų, įskaitant pesticidus, pramoninius junginius ir antibiotikus. Plastiko tarša dabar aptinkama nuo Everesto viršukalnės iki giliausių vandenynų, o kai kurios toksiškos cheminės medžiagos, pavyzdžiui, PCB, yra ilgalaikės ir plačiai paplitusios.
Tyrime daroma išvada, kad cheminė tarša peržengė „planetos ribą“, t. y. tašką, nuo kurio dėl žmogaus veiklos sukeltų pokyčių Žemė tapo nebe tokia stabili kaip per pastaruosius 10 000 metų, rašo „The Guardian“.
Cheminė tarša kelia grėsmę Žemės sistemoms, nes kenkia biologiniams ir fiziniams procesams, kurie yra visos gyvybės pagrindas. Pavyzdžiui, pesticidai sunaikina daugybę vabzdžių, kurie yra svarbiausi visoms ekosistemoms, taigi ir švariam orui, vandeniui ir maistui.
„Nuo 1950 m. cheminių medžiagų gamyba išaugo penkiasdešimt kartų, ir prognozuojama, kad iki 2050 m. jų gamyba vėl patrigubės“, – sakė tyrimo komandai priklausiusi Stokholmo atsparumo centro (SRC) doktorantė ir mokslo darbuotoja Patricia Villarrubia-Gómez.
Pasak mokslininkų, su kai kuriomis grėsmėmis buvo kovojama didesniu mastu, pavyzdžiui, su cheminėmis medžiagomis CFC, kurios naikina ozono sluoksnį ir jo apsaugą nuo žalingų ultravioletinių spindulių.
Nustatyti, ar cheminė tarša peržengė planetos ribą, yra sudėtinga, nes, kitaip nei klimato krizės ir ikiindustrinio CO2 kiekio atmosferoje atveju, nėra atskaitos taško iki žmogaus. Be to, įregistruota labai daug cheminių junginių ir tik nedidelė jų dalis buvo įvertinta saugos požiūriu.
Taigi, atliekant tyrimą situacijai įvertinti buvo naudojami įvairūs matavimai. Jie apėmė cheminių medžiagų gamybos tempą, kuris sparčiai didėja, ir jų išmetimą į aplinką, kuris vyksta daug greičiau, nei valdžios institucijos gali stebėti ar tirti poveikį.
Taip pat buvo vertinamas gerai žinomas neigiamas kai kurių cheminių medžiagų poveikis – nuo iškastinio kuro gavybos joms gaminti iki jų patekimo į aplinką. Mokslininkai pripažino, kad daugelyje sričių duomenys yra riboti, tačiau teigė, kad įrodymų visuma rodo, jog buvo pažeista planetos riba, rašoma „The Guardian“.
„Yra įrodymų, kad kiekviename žingsnyje viskas krypsta į blogąją pusę“, – sakė komandai priklausiusi Geteborgo universiteto profesorė Bethanie Carney Almroth. „Pavyzdžiui, bendra plastiko masė dabar viršija bendrą visų gyvų žinduolių masę. Man tai gana aiškus ženklas, kad peržengėme ribą. Turime bėdų, tačiau yra dalykų, kuriuos galime padaryti, kad kai ką pakeistume.“
Tyrėjai teigė, kad reikia griežtesnio reglamentavimo, o ateityje nustatyti fiksuotą cheminių medžiagų gamybos ir išleidimo į aplinką ribą, panašiai kaip anglies dioksido išmetimo tikslais siekiama sustabdyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Jų tyrimas paskelbtas žurnale „Environmental Science & Technology“.
Akademinių diskusijų lygmenių vis dažniau pasigirsta raginimų imtis tarptautinių veiksmų cheminių medžiagų ir plastikų srityje, įskaitant pasaulinės cheminės taršos mokslinės institucijos, panašios į Tarpvyriausybinę klimato kaitos komisiją, įsteigimą.