Mokslininkai geriau pažvelgė, kaip atrodo plaučiai po lengvos COVID-19 ligos: nustebo, ką pamatė  ()

Kai kurių žmonių, kurie serga taip vadinamu pokovidiniu sindromu, plaučiai gali turėti sunkiai pastebimus pažeidimus, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas nedidelės apimties tyrimas.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Mokslininkai pasitelkė naują skenavimo metodą, kuriame naudojamos ksenono dujos, tam kad nustatytų plaučių anomalijas, kurios galėjo likti nepastebėtos taikant įprastus metodus.

Jie nusprendė sutelkti dėmesį į 11 pacientų, kuriems dėl COVID-19 ligos neprireikė gydymo ligoninėje, tačiau po pasveikimo nuo infekcijos jie ėmė jausti dažną ir ilgai trunkantį dusulį, siejamą su pokovidiniu sindromu.

Šiuo metu jau atliekamas didesnis ir išsamesnis tyrimas, norint patvirtinti pirmojo rezultatus.

Tyrėjai teigia, kad jų išvados iš dalies paaiškina, kodėl dusulys yra toks dažnas tarp sergančių pokovidiniu sindromu. Tiesa, dusulio priežasčių dažnai yra bent kelios ir jų tarpusavio ryšys sudėtingas.

Pokovidinis sindromas pasireiškia daugybe įvairių simptomų, kurie tęsiasi daugelį savaičių po užsikrėtimo koronavirusu ir vienintelis galimas jų paaiškinimas – COVID-19 ligos pasekmė.

„Deguonies kelionė“

 

Tyrėjų komanda iš Oksfordo, Šefildo, Kardifo ir Mančesterio palygino ksenono dujų pagalba padarytas nuotraukas ir kitus plaučių funkcijos tyrimus trijose pacientų grupėse.

Pirmojoje – žmonės, sergantys pokovidiniu sindromu ir jaučiantys dusulį, tačiau užsikrėtimo metu jie nebuvo paguldyti į ligoninę. Antrojoje – 12 pacientų, kurie dėl COVID-19 ligos buvo paguldyti į ligoninę, bet sirgo neilgai. Trečiojoje grupė buvo kontrolinė – joje 13 visiškai sveikų žmonių.

Naudojant naują metodą, kurį sukūrė Šefildo universitetas, visi dalyviai įkvėpė ksenono dujų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo metu.

Žmogaus kūne ksenono dujos elgiasi labai panašiai kaip deguonis, tačiau jų kelia galima atsekti vizualiai, todėl mokslininkams pavyko „pamatyti“, kaip gerai jos iš plaučių patenka į kraują – tai yra esminis žingsnis paskirstant deguonį po kūną.

 

Tyrėjai nustatė, kad daugumai žmonių, sergančių pokovidiniu sindromu, dujų perdavimas buvo mažiau efektyvus nei kontrolinėje grupėje buvusiems sveikiems žmonėms.

Žmonės, kurie buvo paguldyti į ligoninę dėl koronaviruso, turėjo panašių sutrikimų.

Vadovaujanti tyrėja ir plaučių specialistė daktarė Emily Fraser sakė, kad apmaudu, kai pacientai atvyksta į kliniką, o gydytojas negali jiems tiksliai paaiškinti, kodėl jiems pasireiškia dusulys. Dažnai rentgeno ir kompiuterinės tomografijos tyrimai nerodo jokių nukrypimų.

„Tai yra svarbus tyrimas ir tikrai tikiuosi, kad jis suteiks daugiau informacijos“, – tvirtino tyrėja.

Tačiau ji pridūrė: „Svarbu, jog žmonės žinotų, kad reabilitacijos strategijos ir kvėpavimo metodikos pakeitimas gali duoti daug naudos, su kvėpavimo problemomis susiduriančių pacientų gyvenimas gali palengvėti“, – pridūrė ji.

 

Tyrimo bendradarbis profesorius Fergusas Gleesonas sakė: „Dabar reikia atsakyti į svarbius klausimus, pavyzdžiui, kiek pacientų, sergančių pokovidiniu sindromu, bus nustatomi mūsų pastebėti plaučių pakitimai. Reikia nustatyti šios plaučių pažaidos priežastis ir galimas pasekmes, jų trukmę.“

„Kai suprasime mechanizmus, sukeliančius šiuos simptomus, tik tuomet galėsime pasiūlyti veiksmingą gydymą“, – pabrėžė jis.

Tyrimo rezultatai dar nebuvo paskelbti moksliniuose leidiniuose, juos dar turi įvertinti nepriklausomi, su tyrimu nesusiję mokslininkai.

Parengta pagal BBC inf.

Aut. teisės: Lrytas.lt
Lrytas.lt
(26)
(9)
(17)

Komentarai ()