1939 m. rugpjūčio 31 d. vakarą, paskutiniams besileidžiančios Saulės spinduliams tviskant ant milžiniško medinio stiebo, iškilusio virš tuometinio Vokietijos miesto Glivicės, už kelių km nuo sienos su Lenkija, pro vartus pralėkė du automobiliai.

Automobiliai sustojo prie Glivicės radijo stoties trijų aukštų transliavimo pastato. Iš automobilio išlipo nedidelis SS karininkų būrys, apsimetęs lenkų partizanais. Kartu su jais buvo 43 metų nevedęs vokiečių katalikas Franciszekas Honiokas, kuris praėjusią dieną buvo suimtas už dalyvavimą daugelyje vietinių maištų prieš vokiečių valdžią Silezijoje, pasienio regione, apimančiame dabartinę Lenkiją.

Honiokas buvo apsirengęs vogta Lenkijos kariuomenės uniforma. Gestapas nusprendė jį paaukoti, kad netrukus įvyksiantis puolimas atrodytų kaip lenkų antivokiečių diversantų darbas. Honiokas nesipriešino, nes buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir beveik nežinojo, kas vyksta.

Nuo tada, kai Adolfas Hitleris atėjo į valdžią Vokietijoje, jis norėjo įsiveržti ir padalyti Lenkiją. Tačiau 1934 m. pasirašytas Vokietijos ir Lenkijos nepuolimo paktas bei Versalio sutartis neleido jam sutelkti pajėgų prieš šalį. Fiureriui reikėjo vieno Lenkijos agresijos akto, kuris pateisintų vokiečių invaziją į Lenkiją. Hitleris nusprendė jį sugalvoti ir taip gimė operacija „Himleris“.

Operacijos „Himleris“, kuriai vadovavo Heinrichas Himmleris, ir kurią prižiūrėjo Reinhardas Heydrichas, tikslas buvo iškabinti kelias netikras vėliavas keliose vietose palei sieną, kad būtų sukurta Lenkijos agresijos prieš Vokietiją vaizdas.

Keletą dienų prieš invaziją į Lenkiją vokiečių kariuomenė, apsirengusi lenkiškomis uniformomis, šturmavo įvairias Vokietijos vietas pasienyje ir vykdė vandalizmo aktus, o paskui pasitraukdavo palikdami lenkų uniformomis vilkinčius lavonus. Kūnai buvo paimti iš koncentracijos stovyklų, kurias valdė naciai. Šie išnaudojami vyrai buvo vadinami „Konserve“ arba „konservuotais produktais“.

Viena iš pasirinktų vietų ir, ko gero, svarbiausias operacijos „Himleris“ taikinys buvo Vokietijos radijo stotis Glivicėje.

Likus trims savaitėms iki puolimo, Reinhardas Heydrichas į Berlyną pasikvietė SS šturmbanfiurerį Alfredą Naujocksą ir išdėstė numatomo puolimo detales.

„Per mėnesį mes pradėsime karą su Lenkija“, - sakė Heydrichas Naujocksui. „Fiureris yra ryžtingas. Bet pirmiausia turime turėti dėl ko kariauti. Mes organizavome incidentus Dancige, prie Rytų Prūsijos sienos su Lenkija ir prie Vokietijos sienos. Bet turi būti kažkas didelio ir akivaizdaus“.

Tada Heydrichas nužingsniavo prie sieninio Rytų Europos žemėlapio ir bakstelėjo pirštu į Glivicę. „Štai kur tavo tikslas. Idėja yra ta, kad šeši vyrai ir tu pats įsiverši į Glivicės radijo stotį, neutralizuosi personalą ir ištransliuosi pranešimą lenkų ir vokiečių kalbomis, kuriame kelinama pulti Vokietiją ir fiurerį bei pranešama apie Lenkijos ketinimą užimti ginčijamas teritorijas jėga."

Numatytą dieną – rugpjūčio 31 d., dieną prieš vokiečių tankams kertant sieną į Lenkijos teritoriją, Alfredas Naujocksas į radijo stotį atvedė septynių SS karių grupę, įskaitant jį patį. Naciai greitai nugalėjo sargybinius ir įspėjo tris budinčius inžinierius perduoti antivokišką žinią.

Tęsinys kitame puslapyje:

Komentarai ()