Dar viena valstybė seka Lenkijos pėdomis – kovodama su net 50% siekiančia infliacija mažina PVM pagrindiniams maisto produktams (Video) (2)
Infliacijai pasiekus beveik 50 proc. ir nacionalinei valiutai sparčiai prarandant perkamąją galią, ši šalis išgyvena didžiulę ekonominę krizę.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Turkijos prezidentas šeštadienį (vasario 12 d.) paskelbė apie reikšmingą pagrindinių maisto produktų mokesčių sumažinimą, nes šalis susiduria su siaučiančia infliacija ir daugybe protestų dėl prastėjančio gyvenimo lygio.
Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sakė, kad pridėtinės vertės mokestis maisto produktams bus sumažintas nuo 8% iki 1%. Jo sprendimas įsigaliojo pirmadienį.
R.T.Erdoganas sakė, kad be mokesčių nuolaidos vyriausybė tikisi, kad maisto įmonės sumažins savo kainas 7%. Jis sakė, kad šie maisto produktai vaidina svarbų vaidmenį infliacijoje. „Neleisime infliacijai sugniuždyti mūsų tautos“, – sakė R.T. Erdoganas.
Oficialūs sausio mėnesio duomenys parodė, kad infliacija šalyje išaugo iki stulbinančių 48,69%, nors nepriklausomi ekspertai teigia, kad tikrasis skaičius yra daug didesnis – daugiau nei 115%.
Kritikai teigia, kad šalis kenčia nuo didelės infliacijos, nes R. T. Erdoganas primygtinai reikalauja mažinti palūkanų normas. Jis mano, kad infliaciją sukelia didelės palūkanų normos, prieštaraujančios nusistovėjusiai ekonomikos teorijai.
Centrinis bankas, kurio nepriklausomybę pakirto vyriausybė, nuo rugsėjo sumažino bazinę palūkanų normą 500 punktų iki 14%, bet sausį palūkanų mažinimą pristabdė.
Turkijos lira gruodį pasiekė rekordines žemumas. Kadangi Turkija priklauso nuo importo, kainos smarkiai išaugo. Vyriausybė tvirtina, kad Turkijos ekonomikos nuosmukį lėmė užsienio kišimasis ir išorės veiksniai.
Liros kursas dolerio atžvilgiu buvo 13,49. Rekordinės žemumos gruodį buvo 18,36. Valiuta svyruoja apie 13,5 nuo tada, kai vyriausybė įvedė naują finansinę priemonę, skirtą atgrasinti taupytojus nuo užsienio valiutų pirkimo ir paskatinti juos konvertuoti savo dolerius į Turkijos liras, taikant indėlių sistemą, apsaugotą nuo valiutos svyravimų.
Namų ūkiai ir įmonės nukentėjo nuo staigių energijos kainų kilimo. Valdžia nuo sausio 1 d. padidino elektros tarifus, todėl daugeliui namų ūkių kainos pakilo daugiau nei 50%, o įmonėms ir daug suvartojantiems namų ūkiams – net 127%. Prasidėjo protestai, o daugelis mažų įmonių, pavyzdžiui, restoranų, socialiniuose tinkluose dalijosi savo elektros energijos sąskaitomis, kad parodytų, kaip jos arti būsimo bankroto.
Turkijos iždo ir finansų ministras Nureddinas Nebati šeštadienį pareiškė, kad elektros ir gamtinių dujų kainos, kurios visame pasaulyje auga, dėl vyriausybės subsidijų Turkijoje išliko žemesnės už realias kainas. Jis paprašė kritikų „būti teisingesniems“.
Turkijoje taip pat vyksta streikai, nes infliacija mažina darbuotojų atlyginimų vertę. Krovinių, maisto pristatymo, gamyklų ir sandėlių darbuotojai sustabdė darbą daugelyje įmonių, o socialinės žiniasklaidos kampanijos, skirtos boikotuoti įmones, kurios nekelia atlyginimų, tęsiasi.
Tūkstančiai sveikatos priežiūros darbuotojų antradienį paskelbė vienos dienos streiką, reikalaudami geresnių darbo sąlygų ir darbo užmokesčio.
