Žmonija praeityje jau buvo susidūrusi su koronaviruso pandemija? Kas buvo paslaptingasis „rusiškasis gripas“, pražudęs milijoną žmonių (Foto, Video) ()
1889 m. Rusijoje atsirado paslaptinga kvėpavimo takų liga, kuri vėliau išplito visame pasaulyje, per kelerius metus sukėlusi mažiausiai tris infekcijos bangas.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Rusiškasis gripas“ buvo pasaulinė kvėpavimo takų virusinė pandemija. Tai buvo paskutinė didelė XIX amžiaus pandemija ir yra viena iš daugiausiai mirčių pareikalavusių pandemijų istorijoje. Pandemija visame pasaulyje nusinešė apie 1 mln. žmonių gyvybių (tuo metu Žemėje gyveno apie 1,5 milijardo žmonių). Pandemija daugiausiai tęsėsi nuo 1889 m. spalio mėn. iki 1890 m. gruodžio mėn.
Pirmą kartą apie šią ligą buvo pranešta Centrinės Azijos mieste Bucharoje (dabar Uzbekistanas) Rusijos imperijoje 1889 m. gegužę. Ligai išplisti labai padėjo Trans-Kaspijos geležinkelis – taip rugpjūtį liga pasiekė Samarkandą, o spalį už 3200 km esantį Tomską. Liga lapkritį pasiekusi Sankt Peterburgą, per porą mėnesių išplito visoje Europoje, JAV, Azijoje ir Pietų Afrikoje.
Nors amžininkai pandemiją apibūdino kaip gripą, dabar kai kurie mokslininkai įtaria, kad šią ligą, pramintą „rusiškuoju gripu“, iš tikrųjų galėjo sukelti pandeminis koronavirusas, panašus į SARS-CoV-2, virusą, sukeliantį COVID-19.
Yra keletas paralelių tarp dviejų pandemijų. Pavyzdžiui, per „rusiškojo gripo“ pandemiją dėl didelio užsikrėtusių žmonių skaičiaus buvo uždarytos mokyklos ir darbovietės. Užsikrėtusieji dažnai prarasdavo skonio ir uoslės pojūčius, o kai kurie patyrė ilgalaikius simptomus, kurie tęsėsi mėnesius.
Apskritai, atrodo, kad „rusiškasis gripas“ pražudė daug daugiau pagyvenusių žmonių nei vaikų, kitaip nei gripo virusai, kurie, remiantis turimais istoriniais įrašais, įskaitant vyriausybinius sveikatos įrašus, laikraščius ir žurnalų straipsnius, yra panašiai mirtini abiem amžiaus grupėms.
Nors šios „rusiškojo gripo“ pandemijos ypatybės klaikiai primena dabartinės pandemijos ypatybes, mintis, kad „rusiškąjį gripą“ galėjo sukelti koronavirusas, tebėra spekuliatyvi, sako gripo tyrinėtojas ir medicinos profesorius Peteris Palese. Kai kurie ekspertai pakartojo šią nuostatą, bet kiti teigė įtariantys, kad nors gali būti tvirtų įrodymų, patvirtinančių šią idėją, jų tiesiog dar nerasta.
Dr. Jeffery Taubenbergeris, Nacionalinio alergijos ir infekcinių ligų instituto virusų patogenezės ir evoliucijos skyriaus vadovas, ir Johnas Oxfordas, Londono Karalienės Marijos universiteto virusologijos profesorius emeritas, ieško tokių įrodymų. Jie tiria išsaugotus plaučių audinių mėginius, datuojamus iki 1918 m. gripo pandemijos, ieškodami gripo virusų ir koronavirusų likučių. Tarp šių audinių jie tikisi aptikti nepagaunamą „rusiškojo gripo“ virusą.
Harvardo medicinos mokyklos pasaulinės sveikatos ir socialinės medicinos profesorius daktaras Scottas Podolsky ir Harvardo Warreno anatomijos muziejaus kuratorius Dominicas W. Hallas taip pat ieško išlikusių to paties laikotarpio plaučių audinio.
Jei šiuose plaučiuose bus aptikta „rusiškojo gripo“ viruso genetinė medžiaga, tai gali duoti užuominų, kaip baigėsi pandemija, nes to meto naujienos suteikia mažai informacijos. Ir jei XIX amžiaus pabaigos pandemiją sukėlė koronavirusas, kai kurie mokslininkai mano, kad šis virusas vis dar gali cirkuliuoti kaip vienas iš keturių koronavirusų, sukeliančių peršalimą.
