Kairo pakraštyje, Egipte, Mokatamo kalvų papėdėje, yra miestas Manshiyat Nasser, dar žinomas kaip „šiukšlių miestas“. Manshiyat Nasser yra lūšnynų rajonas, kuriame gyvena 262 000 Egipto žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos. Šie žmonės vadinami Zabbaleen žmonėmis, egiptiečių arabų kalba, reiškiančiu „šiukšlių žmonės“.

„Šiukšlių miestas“ arba Manshiyat Nasser yra lūšnynų gyvenvietė Mokatamo kalvos papėdėje Kairo pakraštyje, kurioje gyvena koptų krikščionys.

Kaip rodo pravardė, Manshiyat Nasser (kurio plotas 5,5 km²) yra pilnas šiukšlių, kurios yra išsibarsčiusios visame mieste, gatvėse, miesto kampeliuose ir net ant stogų bei daugiaaukščių pastatų. Mieste taip pat trūksta pagrindinės infrastruktūros, tokios kaip elektros, vandens ir nuotekų sistemos.

Dauguma Kairo šiukšlių patenka į Manshiyat Nasser, o Zabbaleen žmonės pragyvena iš gautų atliekų surinkimo ir perdirbimo.

Įvairios medžiagos susmulkinamos, išlydomos arba granuliuojamos, kol lieka tik pūvančios daržovės.

Jomis šeriamos kiaulės, laikomos aukštuose daugiabučiuose – jų kriuksėjimas retkarčiais aidi iš aukščiau esančių aukštų. „Šiukšlių miestas“ yra viena iš nedaugelio Kairo vietovių, kur galite rasti kiaulienos.

Vienas iš „šiukšlių miesto“ simbolių – ant kalvos esanti Šv. Samano koptų bažnyčia, esanti išskaptuotame urve, kurioje telpa iki 20 000 žmonių.

Pačių Zabbaleen kilmę galima atsekti 1940 m., kai dėl skurdo ir derliaus trūkumo migravo ūkininkai iš Šiaurės Egipto. Iš pradžių šie žmonės augino kiaules, vištas ir ožkas.

Tačiau jie tapo atliekų surinkėjais ir Kairo atliekų perdirbėjais, o tai pasirodė pelningiau. Manshiyat Nasser, kaip šiukšlių miestas, ir jame gyvenantys Zabbaleen žmonės gyvuoja jau 70 metų.

Šią būklę taip pat lemia tai, kad Kaire nėra veiksmingos atliekų tvarkymo sistemos.

Zabaleniečiai šiukšles iš Kairo renka siūlydami individualų atliekų išvežimą iš namo už nedidelį mokestį. Tada šios šiukšlės sunkvežimiais arba asilo traukiamais vežimėliais vežamos į Manshiyat Nasser. Čia šiukšlės skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: perdirbamas ir neperdirbamas.

Atliekos apdorojamos kolektyviai, o Zabbaleen žmonės susiskirstę pareigomis: vieni renka šiukšles, kiti veža, treti atliekas rūšiuoja. Įprastai atliekų surinkimo ir vežimo veikla užsiima vyrai, o rūšiavimu – moterys ir vaikai.

Be to, kiekvienas šeimos narys paprastai rūšiuoja atliekas pagal skirtingas kategorijas. Pavyzdžiui, vyro pareiga yra rūšiuoti plastikines atliekas, o žmona rūšiuoja popierines.

Nors atliekų rūšiavimo procesas skamba paprastai ir įprastai, Zabaleen žmonės yra įspūdingi atliekų tvarkymo požiūriu, nes miesto perdirbimo lygis siekia net 85% iš 7000 tonų atliekų, kurias jie gauna kasdien.

Kaip miestas, Manshiyat Nasser turi savo taisykles, tokias kaip ploto ir atliekų paskirstymas kiekvienam namų ūkiui, kurių nederėtų pažeisti. Naudojant tokias sistemas, Kairo šiukšlių miestas yra visiškai nepriklausomas ir visiškai priklauso nuo gautų atliekų. Jie netgi turi savo parduotuves, kavines ir vietines mokyklas vaikams.

Prieštaringa Zabaleen žmonių istorija

Galima sakyti, kad zabaliečiai Kairui vaidina labai svarbų vaidmenį, nes jie sutvarko susidarančias atliekas, antraip Kairo piliečiai gali paskęsti savo šiukšlėse.

Deja, be nešvarios aplinkos, Zabaleno žmonių gyvenimo sąlygos toli gražu nėra idealios. Jie vis dar nepakankamai vertinami, nes kiti žmonės jų darbą tvarkyti atliekas vertino kaip nešvarų, todėl jie atrodo prastesni.

Be to, Zabaleen žmonės taip pat patiria diskriminaciją, nes jie yra koptai krikščionys, gyvenantys tarp musulmonų daugumos Kaire.

2003 m. Kairo vyriausybė pasamdė privačią įmonę, kuri tvarkytų Kairo atliekas. Tačiau vietos įmonė teigė negalinti priimti vyriausybės prašymo dėl didžiulio atliekų kiekio, kuris susidaro kasdien.

Nors zabaleniečiai Kairo atliekas tvarko kaip anksčiau, privačių ar valstybinių firmų samdymas atliekoms tvarkyti laikomas netiesiogiai keliančiu grėsmę zabaliečių, kurie visiškai priklauso nuo susidarančių atliekų, pragyvenimui.

Be to, kai 2009 m. visame pasaulyje kilo kiaulių gripas, Egipto vyriausybė nusprendė sunaikinti apie 350 tūkst. kiaulių, kurios daugiausia priklauso Zabaleen žmonėms. Tokį sprendimą sukritikavo Pasaulio sveikatos organizacija, nes pačiame Egipte kiaulių gripo atvejų nebuvo.

Ši priemonė padarė didelį neigiamą poveikį Manshiyat Nasser gyventojams, nes kiaulės atlieka svarbų vaidmenį organinių atliekų tvarkyme, ėsdamos maisto likučius ir pūvantį maistą.

Tos pačios kiaulės vėliau gali būti parduodamos restoranams ar viešbučiams, kurie aprūpina turistus ne musulmonus. Nors „šiukšlių miestui“ galiausiai pavyko atsigauti, Kairo atliekų surinkimas ir pati Zabbaleen bendruomenė beveik sunyko, ir nuo to laiko jų būklė niekada nebuvo tokia pati.

Tęsinys kitame puslapyje:

Atliekos ir Zabaleno žmonių gyvenimo trukmė

Nors Zabaleen žmonės dažnai yra nepakankamai vertinami, jie nesigėdija to, ką daro. Tiesą sakant, jie didžiuojasi savimi, kad gali išmaitinti savo šeimas iš atliekų tvarkymo ir netiesiogiai išspręsti aplinkos problemas.

Be to, ar jie jaučiasi patenkinti savo darbu, ar ne, Zabaleen žmonės turi teisę į geresnį pragyvenimą, nes pati Zabaleno žmonių gyvenimo trukmė priklauso nuo jų atliekamo darbo pobūdžio.

Visų pirma, atliekų surinkimo ir tvarkymo veikla reikalauja didžiulės darbo jėgos, o zabalenai dažnai jaučiasi išsekę po dienos darbų. Be to, suaugusiems vyrams, kurių užduotis yra nešti ant nugaros šiukšles, dažnai dėl to skauda nugarą.

Taip pat kyla problemų dėl nelaimingų atsitikimų darbe, pradedant nuo susidūrimo su medicininėmis atliekomis, palietus stiklo šukes nenaudojant tinkamų pirštinių ir pan.

1981 m. kūdikių mirtingumas siekė net 240 mirčių tūkstančiui gimimų. Nors kūdikių mirtingumas sumažėjo iki 117 kūdikių tūkstančiui gimimų 1991 m., šis skaičius vis dar laikomas dideliu, palyginti su vidutiniu kūdikių mirtingumu Kaire nuo 1990 m. iki 1995 m., t.y. 45,6 kūdikių tūkstančiui gimimų.

Daugelis „šiukšlių miesto“ gyventojų nori, kad jų vaikai lankytų įprastas mokyklas, kad gautų geresnį išsilavinimą ir galiausiai ištrūktų iš skurdo rato, kuris įkalino ištisas Zabaleno žmonių kartas.

Deja, dažniausiai tie vaikai yra priversti pradėti dirbti labai anksti. Jei jie gali pasirinkti, Manshiyat Nasser piliečiai tikrai nenori toliau gyventi tokiomis sąlygomis.

Dar vienas „šiukšlių miestas“

Manshiyat Nasser „šiukšlių miestas“ pasaulyje ne vienintelis. Panaši šiukšlių tvarkytojų bendruomenė yra Bantar Gebang sąvartyne Bekasi mieste, Javos saloje, Indonezijoje.

Apskaičiuota, kad Bantar Gebang sąvartyne arba šalia jo gyvena 18 000 žmonių, iš kurių 6 000 dirba atliekų surinkėjais.

Kaip ir Egipte, žmonės, kurie pragyvena Bantar Gebang sąvartyne iš atliekų perdirbimo kenčia nuo prastų gyvenimo sąlygų ir skurdo. Jie neturi vandens, kenčia nuo oro taršos, taip pat patyria socialinį ir psichologinį atotrūkį, dėl kurio Bantar Gebange gyvenantys žmonės, ypač vaikai, nenori bendrauti su žmonėmis, gyvenančiais už jo ribų.

Nepaisant to, tiek vyriausybė, tiek vietos bendruomenės nuolat deda pastangas tobulinti Bantar Gebang. Iš vyriausybės pusės, nuo 2016 m., kai Bantar Gebang valdymą perėmė Džakartos provincijos vyriausybė, sąvartyne įvyko keletas teigiamų pokyčių.

Pakeitimai – pasodinta daugiau medžių, įrengiamas geomembrana padengtas gruntas, siekiant sumažinti šiukšlių kvapą, taip pat pertvarkomi šiukšlių kalnai, kad būtų išvengta nuošliaužų. Be to, socialinis judėjimas, „Bantar Gebang Biji“ (BGBJ), yra pasiryžęs kelti viltį Bantar Gebang žmonėms įvairia švietimo ir verslo veikla.

„Šiukšlių miestas“ gali nepasižymėti Egipto praeities ir jo paminklų šlove, bet tai vieta, kurioje matomas veidas, kurio niekas nenori matyti, bet kuris visada yra ne tik Kaire, bet ir daugelyje pasaulio vietų.

Komentarai ()