Neįtikėtinas atradimas padės geriau suprasti gyvybę senovės Žemėje.

Geologų komanda ką tik aptiko mažyčių prokariotinių ląstelių ir dumblių gyvybės likučių, įstrigusių halito kristaluose, datuojamuose prieš 830 mln. metų.

Halitas yra natrio chloridas, dar vadinamas akmens druska, o atradimas rodo, kad šis natūralus mineralas gali būti iki šiol nepanaudotas šaltinis senovės aplinkai tirti.

Be to, jame įstrigę organizmai gali būti dar gyvi.

Šis neeilinis tyrimas taip pat turi reikšmės senovinės gyvybės paieškoms ne tik Žemėje, bet ir nežemiškose aplinkose, pavyzdžiui, Marse, kur nustatyti dideli druskų telkiniai, liudijantys apie senovinius skysto vandens telkinius, rašo „Science Alert“.

Organizmai neatrodo taip, kaip galbūt tikėjotės. Anksčiau senovinių mikrofosilijų buvo rasta įspaustų milijardus metų senumo uolienose.

Pavyzdžiui, kai kristalai formuojasi sūraus vandens aplinkoje, juose gali įstrigti nedideli skysčio kiekiai. Jie vadinami skysčio intarpais ir yra motininių vandenų, iš kurių kristalizavosi halitas, liekanos.

Dėl to jie yra vertingi moksliniu požiūriu, nes juose gali būti informacijos apie vandens temperatūrą, cheminę sudėtį ir net atmosferos temperatūrą tuo metu, kai mineralas formavosi.

Dabar Australijos viduryje plyti dykuma, bet kadaise čia plytėjo sūri jūra. Mokslininkai naudojo mėginį, paimtą 1997 m., tik neinvaziniams optiniams metodams. Tai leido palikti halitą nepažeistą – tad viskas, kas yra viduje, tūno ten nuo kristalo susiformavimo laikų.

Mokslininkai kristalo viduje aptiko mikroorganizmų, kurie pagal dydį, formą ir ultravioletinę fluorescenciją atitiko prokariotines ir eukariotines ląsteles.

Netgi įmanoma, kad kai kurie organizmai vis dar gyvi, pažymėjo tyrėjai. Skysčio intarpai galėtų būti mikroaplinkos, kuriose klesti mažytės kolonijos. O gyvų prokariotinių ląstelių jau buvo išgauta iš halito, kurio amžius siekia 250 mln. metų.

Mokslininkai dar aiškinsis, ar viduje esantys mikroorganizmai galėtų būti gyvi.

Komentarai ()