JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos gintų Taivaną, jei Pekinas įsiveržtų į šią salą. Kiek realus Amerikos ir Kinijos karinis konfliktas? Apie tai Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ svarstė Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė Eglė Murauskaitė.

Ji teigė, jog šis J. Bideno pareiškimas jos nenustebino, nes JAV vadovas linkęs į klausimus atsakyti tiesmukai. O po to pareigūnai ir atsakingos institucijos pareiškimus tikslina.

„Manęs asmeniškai nenustebino turbūt. Bet žingsnis šioks toks yra padarytas. Nes panašiai J. Bidenas jau yra pasisakęs praėjusį rudenį. Tik anuomet kiti Amerikos politikai, jo padėjėjai bandė visaip sušvelninti tą toną.

Prezidentas J. Bidenas šiaip linkęs į tiesmukumą, ir neretai per spaudos konferencijas labai nuoširdžiai pasako viską, ką galvoja. Ir paskui seka eilė įvairių patikslinimų iš įvairių pareigūnų“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ sakė E. Murauskaitė.

Ji pažymėjo, kad šį kartą JAV prezidento J. Bideno teiginiai nebuvo tikslinti, bet sulaukė ir institucinio palaikymo.

„Galbūt tai ženklina palaipsninį posūkį ne tiek J. Bideno asmeniškai norą matyti tokią politiką, bet ir institucinio palaikymo“, – svarstė ji.

Šis pareiškimas, anot Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkės, yra karo Ukrainoje išdava.

„Nemanyčiau, kad virš Taivano telkiasi pilki debesys. Kaip tik atvirkščiai sakyčiau, kad Taivanas galėtų aprimęs būti. Nes nepamirškime, kad pačioje pradžioje, kai Rusija dar telkė kariuomenė, 2021 metais, kai vyko didysis angažavimasis, tada atrodė, kad Kinija bandė telkti paraleliai pajėgas ir daryti vis agresyvesnius veiksmus Taivano atžvilgiu“, – kalbėjo saugumo ekspertė E. Murauskaitė.

Ji svarstė, kad galbūt Kinija norėjo pasinaudoti situacija ir pradėti veiksmus. O tai, anot E. Murauskaitės, buvo prognozuota net ne kartą. Tačiau viską pakeitė Rusijos sukeltas karas Ukrainoje ir vakarų atsakas į tai.

„Tai jau buvo laukiamas kaip gana tikėtinas scenarijus. Bet kai buvo stiprus atsakas iš vakarų ir stiprus signalas pasiųstas Rusijai, tai tada ir Kinija patraukė letenas. Nes pačioje pradžioje mes dar matėme gana agresyvius ir antskrydžius, laivyno plaukiojimus įdomius. Bet tos provokacijos kažkaip baigėsi.

Manau, kad šiuo metu čia yra mažiau atsakas į tai, ką Kinija daro, bet labiau strateginis galų suvedimas. Jeigu iš ne vieno žmogaus teko girdėti, kad Rusija galbūt apsiskaičiavo su Ukraina, bet galimai gal ir dėl to, kad vakarų signalai buvo gerokai ambivalentiški. Kadangi JAV daugelį metų nuosekliai laikėsi ambivalentiškumo politikos Taivano atžvilgiu“, – laidoje „Dienos klausimas“ sakė pašnekovė.

E. Murauskaitė, kad kitaip, nei Rusija, kuri sąmoningai trypia visas tarptautines normas, Kinija atidžiai save nori pozicionuoti kaip galią, kuri yra draugiška, negrėsminga.

„Bet įvaizdis yra toks norimas. (…) Kad žaidžiama pagal taisykles, yra normos, taiku, gražu, kad nuo to visi klesti kartu. Sakau tai, nes Kinijos išprovokuoti kariniai konfliktai, ypač su JAV, tai vertinama kaip mažai tikėtinas dauguma analitikų būtent dėl tokios Kinijos strategijos“, – įžvalgomis laidoje „Dienos klausimas“ dalijosi Merilendo universiteto vyriausioji mokslininkė, saugumo ekspertė. Ji tikino, kad karinės konfrontacijos su Kinija niekas nenori.

Vis tik, kaip pastebi saugumo ekspertė E. Murauskaitė, ekonominė konfrontacija išlieka.

„Jeigu buvo vakarų ekspertų nuosekliai baiminamasi karo dviem frontais, kai JAV įsitrauktų būtent į karinius veiksmus ir su Rusija, ir su Kinija, galimai per sąjungininkus, tai šiuo metu toks scenarijus atrodo mažiau tikėtinas. Bet ekonominė konfrontacija išlieka, politinė gan net ir didėja, spaudimas tarptautinių institucijų Kinijai yra užsuktas, anksčiau jis toks nebuvo“, – kalbėjo ji.

Laukia sunkus balanso ieškojimas

Žinių radijo laidos „Dienos klausimas“ pašnekovė tikino, jog bus aktyvės pastangos, kurios neleis stiprėti Kinijos įtakai Rusijoje.

„Čia bus labai subtilus balansavimo aktas. Ir manau, kad mes apie tai mes išgirsime ne metus, ir ne dvejus. (…) Yra kalbama, ir to paties J. Bideno, ir kitų atstovų teiginiais, kad Rusiją reikia kiek įmanoma nusodinti, išrauti dantis drakonui, kitaip sakant. Bet kaip mes suprantame, ta šalis nuo žemėlapio niekur nedings, net jei įvyktų režimo pasikeitimas, ar kažkokie postūmiai link demokratijos.

Tai yra ne vieno milijono gyventojų šalis, kuri atsimena, ką vakarai padarė. Sakykime, yra ta pati Kinija pašonėje, kuri plėtė prekybinius, technologijų, mokslininkų. Atskira tema – kiek tie ryšiai nuoširdūs, o kiek – iš reikalo. Bet vienas dalykas, ką matyčiau, kad vakarams bus tikrai gana sunku išbalansuoti – kiek mes norime tą Rusiją prispausti. Tačiau kiek jos spausti nebegalime, nes jeigu dar bus paspausta, tai Kinijos įtaka per Rusiją išaugs neproporcingai. Čia bus įdomu stebėti“, – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo E. Murauskaitė.

Komentarai ()