Viename Prancūzijos pietiniame slėnyje padarytas atradimas rodo, kad pirmieji priešistoriniai žmonės Europą tikriausiai pasiekė prieš 1,57 mln. metų - 200 tūkst. metų anksčiau nei manyta iki šiol, nurodė mokslininkai.

Ankstesnes prielaidas pakeisti paskatino suakmenėjusių kaulų ir dantų krūva, kurią Langedoko regione esančiame Hero slėnyje prieš 15 metų aptiko vietos gyventojas Jeanas Rouvier. 2008 metų vasarą J.Rouvier apie savo radinį užsiminė archeologui Jerome'ui Ivorrai iš Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro (CNRS).

Surengus kasinėjimus Lezinjan la Sebo bazalto karjere, buvo rasta įvairių senovinių gyvūnų (laukinių jaučių, elnių, arklių, taip pat katininių ir šuninių šeimoms priklausančių plėšrūnų) kaulų. Tačiau svarbiausias radinys buvo aptiktas maždaug 10 metrų žemiau, po bazalto sluoksniu - mokslininkai rado apie 20 akmeninių įrankių, o ant daugumos iš jų buvo naudojimo žymių.

Mokslininkai labiausiai nustebo, nustatę tų dirbinių amžių radioaktyviojo argono datavimo metodu. Paaiškėjo, kad jie buvo pagaminti prieš 1,57 mln. metų - gerokai anksčiau, negu rasti daugelyje kitų priešistorinių žmonių stovyklų, sakoma mokslo žurnale "Comptes Rendus Palevol" paskelbtame straipsnyje.

Šie radiniai buvo senesni už dirbinius, rastus Atapuerkos vietovėje Ispanijoje, kurie, kaip manoma, buvo pagaminti prieš 1,1-1,2 mln. metų. Straipsnyje pabrėžiama, kad to laikotarpio žmogaus dirbinių Europoje iki šiol rasta nepaprastai mažai Ankstyviausi panašūs įrankiai, rasti Rytų Afrikoje, buvo pagaminti prieš 2,5 mln. metų. Pietų Kaukaze aptiktos pirmykščių žmonių gyvenvietės datuojamos 1,8 mln. metų.

"Toks turtingas radinys, kaip aptiktasis Hero slėnyje, suteikia puikią galimybę geriau perprasti to laikmečio Europą". - sakoma CNRS, Prancūzijos nacionalinio istorijos muziejaus ir Prancūzijos kolegijos bendrame pranešime. Jame taip pat nurodoma, kad ateinančiais metais toje vietovėje bus toliau kasinėjama.

Komentarai (6)