Mokslininkai teigia atradę pulsarą, skleidžiantį greitesnes už šviesą radijo bangas

Kaip supratau, tai is pulsaro isejes pluostas EM bangu, praejo vandenilio debesi, ir issiskaide i spektra, ir didesnio daznio bangos atejo greiciau nei mazesnio daznio, t.y. mazesnio daznio sviesos greitis vandenilio debesy mazesnis uz didesnio daznio sviesos greiti. Is it so?

negalima apskaičiuoti. Reikia dar įpaišyt Lorencinianą... Ar ne taip? Pįs!

Manyčiau, kad mintis negali keliauti greičiau už šviesą, jeigu priimame, kad mintis yra nervinis impulsas. Nervinis impulsas kas? - judantys elektronai... elektronų judris medžiagoje žyyymiai mažesnis už c. Taip pat impuslas dar gali būti kažkokių biomolekulių difundavimas, kuomet jau pats difuzijos procesas pasako, kad reiškinys vyksta sąlyginai lėtai. Ar aš klystu?

Cia ka nera nei vieno nors kiek filosofo? Manau be filosofijos isvis vargu imanoma atrasti fizikos ar kitus desnius. Jau nekalbu apie tai ka galima pasakyti neijungus vaizduotes apie visata kurios tik maza dalelyte pazystame ir to ka pazystame didele dalis tik prielaidos nes negalime 100% to irodyti. Tuom noreta pasakyti, kad mintimis galima persikelti betkokiu atstumu per akimirka. Tereikia tik apie tai pagalvoti ir isivaizduoti. Tai nieko neturi bendro su zinomais desniais ir juolab biologija.

pagal WIKI sviesos greitis vakume yra 299 792 458 m/s (1 079 252 848,8 km/h) o nervinio impulso 40-100 m/s ( 144-360 km/h) Taigi mintis yra letesne uz sviesa. Beje tokiuose straipsniuse retai kas filosofuoja ir visi viska stengiasi pagristi faktais

Na, bet filosofija i tema manau nepakenks. Idomu is kur tie fizikos irodyti faktai butu atsirade jeigu ne kazkieno filosofija... As asmeniskai nesu pakankamai kompetetingas, kad galeciau dristi gincytis del tokiu dalyku, taigi manau cia tik ir belieka tokiems "mokslininkams" kaip mes pafilosofuoti. Beja dar vienas zymus japonu fizikos teoretikas yra pasakes kazka panasaus: "visata pakankamai isprotejusi vieta ir joje gali buti viskas imanoma" Taigi tikrai neverta uzgincyti sviesos greicio virsyjimo galimybes. Jau kaip, kad kazkas cia rase, nesenai dar daug kas atrode neimanoma, o dabar tai savaime suprantami dalykai.

Sarunas: labai gerai, kad pasirodė ši nuoroda. Ji parodo, kad net ir fizikai (šiuo atveju eksperimentatoriai) taip nori viršyti tą magišką šviesos greitį, jog kartais apsidžiaugę neteisingai interpretuoja savo eksperimento rezultatus. Atsakymas į elektronika.lt minėtą Nimtz darbą, parašytas gana suprantamai, yra kikilis: taip ir yra. chemchampa: fotonai nėra kvazidalelės. Fotonai yra fundamentalios dalelės, kaip ir elektronai, protonai ir kt. Manau, galima sakyti, kad kvazidalelės yra dalelės, kurios neegzistuoja savaime, t.y. jos yra fundamentaliųjų dalelių sąveikos rezultatas. Tarkime, stuktelime į stalą - sukeliam garso bangą, kuri gali būti aprašoma fononų (ne fotonų!) srautu. Fononai - dalelės, šiuo atveju atsirandančios dėl elektromagnetinės sąveikos tarp stalą sudarančių ir kumščio atomų, elektronų bei fotonų, kuriuos atomai bei elektronai spjaudo Siūlau vengti "reliatyvistinės masės" - nieko gero iš jos. TomikaZ: mano nuomone, didžioji dalis fizikos dėsnių (bent jau pastaraisiais laikais, kai aiškiai apibrėžta, kas yra fizika) buvo atrasti beveik be jokios filosofijos įtakos. Antra vertus, fizika/astronomija įtaką filosofijai darė - pvz. Kantas teigė, kad erdvė yra Euklidinė, tačiau Merkurijaus orbitos precesijos stebėjimai (ir juos paaiškinusi bendroji reliatyvumo teorija) parodė, kad erdvėlaikis kreivas, t.y. įrodė, kad šis Kanto teiginys yra neteisingas. Turbūt visgi ir filosofija kažkaip veikia fizikos raidą, tik, mano nuomone, gana silpnai.

Reiskia cia eilinis ziniasklaidos "burbulas", daugmaz "virsytas sviesos greitis" kai vienas fotonu pluostas, ejes vakuumu virsijo sviesos greiti, ejusi stiklu, ar Bozo-Einsteino kondensatu...

o as tame nematau nieko blogo, kad yra zmoniu kurie nestovi vietoje, o bando atrast kazka naujo. gal but ir klysdami. juk jei nebutu tokiu zmoniu kaip Kopernikas, Galilejus gal but iki siol geocentrine teorija butu visuotinai priimtas dalykas. juk jie buvo to meto mokslininkai "issisokeliai" kuriems itikinti visa likusia mokslo bendruomene turejo but begalo sunku. aplamai mano manymu dabartines zmonijos zinios apie Visata tai lygu skruzdes zinioms apie zemeje vykstancius procesus. gal but po poros simtu metu ta magiska sviesos greicio riba nebebus tokia magiska. tiesiog siuo metu neturime prietaisu/galimybiu uzfiksuoti naujas daleles ar procesus lygiai taip pat kaip senoveje nebuvo orbitoj Hablo ir kitu siuolaikinio mokslo prietaisu.

Visiskai pritariu! Kuo toliau i pieki tuo reciau fizikoje ir kituose moksluose bus naudojamas zodiz "NEIMANOMA". Pakanka atsigrezti atgal, kad tuo isitikinti. Mokslas tikrai neturi ribu, tereikia daugiau ziniu ir tam tinkamu technologiju. Cia daug kas raso senai atrastus ir manau visiems tokius straipsnius skaitantiems megejams zinomus fizikinius desnius, konstantas ir formules. Mano skurdziom ziniom nemanau, kad be kazkokio kardinalaus atradimo fizikoje gali buti virsytas sviesos greitis. Nereikia pamirsti, kad virsyti galima bandyti betko greiti, informacijos kuri jau nera fizinis kunas. Juk greitis tai iveikiamas atstumas per tam tikra laika ir nesvarbu kas ir kokiu budu ta atstuma iveiks, sviesa, informacija ar kitas objektas. Taigi atmesti sio greicio virsyjimo galimybe manau butu perdrasu.

Ne taip mane supratot, neturiu priekaistu siam atradimui, bet antrastes tiesiog svyti "Virsytas sviesos greitis!!!1one1"

Prielaida, jog niekas, kas turi masės ar energijos buvo padaryta remiantis specialiąja reliatyvumo teorija. Šioje teorijoje nagrinėjami dalykai esant plokščiam erdvėlaikiui. O realiai erdvėlaikis nėra plokščias (pagal bendrąja reliatyvumo teoriją jį iškreivina gravitacija), taigi tam tikromis sąlygomis yra įmanomas nukrypimas nuo spec. reliatyvumo teorijos. Čia tik mano nuomonė, nežinau kaip yra iš tikrųjų bet, kad Einšteinas klydo tai abejoju

- atsiprašau, turėjau matyt kažką kitą minty ir pasipainiojo "kvazi". dėkoju už pataisymą. : ) Ir dėl fononų - visiškai sutinku.

Noriu pasiūlyti dar vieną nuorodą, šįkart į lietuvio fiziko . Autorius suprantama kalba papasakoja apie fazinį ir grupinį greičius, taip išgelbėdamas reliatyvumo teoriją nuo priešų