Kuomet kardžuvės patelė susidomi patinu, vieni genai jos smegenyse „išsijungia“, o kiti „įsijungia“, teigia Teksaso universiteto biologai. Molly Cummings ir Hansas Hofmannas pastebėjo, kad daug genų pradėdavo veikti, kuomet patelė susidomėdavo patinu, bet dar daugiau nustodavo veikti. „Kuomet netoliese sukiodavosi patrauklus patinas, genai būdavo „išjungiami“ aktyviausiai. Tokie pokyčiai galbūt leidžia patelėms pasirengti poravimuisi“, – pastebėjimus aiškino M. Cummings, bendrosios biologijos profesorė.

Tie patys genai, kurių veikla suaktyvėdavo, patelėms esant su patraukliais patinais, „išsijungdavo“ patinams susidėjus su kitomis patelėmis. Šis tyrimas yra vienas iš nedaugelio, kurie sieja genų ekspresijos pokyčius su elgsenos pakitimais įvairiose situacijose. Mokslininkai mano, kad jų tyrinėti genai gali reguliuoti poravimosi ypatumus visuose stuburiniuose gyvūnuose. Tyrimo rezultatai spausdinami gruodžio mėn. „Proceedings of the Royal Society of London“ žurnale.

Kardžuvės patelės susidomi didesniais, spalvingesniais patinais, su išraiškingesniais ornamentiniais raštais, ilga uodega. 30 min. trukusių eksperimentų metu patelės buvo paleistos rezervuaro, kuris turėjo tris zonas, centre. Netoli atsiradus patraukliam patinui, patelės imdavo demonstruoti tipišką poravimosi elgesį. Taip pat buvo ištirtas patelių elgesys su kitomis patelėmis, su mažesniais (nepatraukliais) patinais ir tuščiuose rezervuaruose.

Iškarto po eksperimento buvo išskirta patelių RNR ir nustatyta, kurie genai patelių smegenyse buvo aktyvuoti, o kurie nuslopinti. Buvo ištirta 3 tūkst. genų ir aptikti 77 turėję įtakos patelėms pasirenkant partnerį. „Aptikome daug genų, kurių vaidmuo poravimosi procese anksčiau nebuvo žinomi“, – sakė biologijos profesorius H. Hofmannas.

Genų aktyvumas per 30 min. keitėsi labai greitai. „Anksčiau nemanėme, kad genomas yra toks dinamiškas, nuolat kintantis. Per trumpą laiką 10 proc. baltymus koduojančių genų gali pakeisti savo būklę. Šiuos procesus mes susiejome su socialine elgsena“, – sakė H. Hofmannas. Toliau mokslininkai stengsis identifikuoti specifinius smegenų regionus, kuriuose vyksta genų ekspresija. Tai pat jie norėtų patys nuslopinti ar aktyvuoti tam tikrus genus ir stebėti kaip tai paveiks elgseną. „Norėtume „geidžiamiausią“ patelę padaryti negeidžiama ir atvirkščiai“, – teigė M. Cummings. Ji pabrėžė, kad išaiškinus, kaip genetika veikia elgseną, bus lengviau suprasti varomąsias evoliucijos ir rūšių susidarymo jėgas.

Komentarai (1)