Prisimenate savo pirmąjį bučinį? Eksperimentiniai duomenys byloja, kad mūsų DNR cheminių „kepurėlių“ struktūros gali išsaugoti tokius atsiminimus, rašo „New Scientist“. Kad būtų įsimintas tam tikras įvykis, reikia kad tam tikru momentu aktyvuotųsi specifinė neuronų seka. Kad taip įvyktų, neuronai turi būti tarpusavy sujungti tam tikromis cheminėmis jungtimis, kurios vadinamos sinapsėmis.

Bet iki šiol nežinoma, dėl ko šios jungtys išlieka dešimtmečiu, nes visi smegenų baltymai, taip pat ir formuojantys sinapses, yra nuolat naikinami ir kuriami iš naujo.

Dabar Courtney Miller ir Davidas Sweattas iš Alabamos universiteto (JAV) teigia, kad ilgalaikiai prisiminimai gali būti išsaugomi vykstant procesui, vadinamam DNR metilinimu – cheminių kepurėlių, vadinamų metilo grupėmis, prijungimu prie DNR.

Daugelis genų jau yra padengti metilo grupėmis. Ląstelei dalijantis, ši „ląstelinė atmintis“ perduodama palikuonims ir nurodo kokio tipo bus naujoji ląstelė – pavyzdžiui, kepenų ląstelė. C.Miller ir D.Sweattas tvirtina, kad neuronuose metilo grupės taip pat padeda išsaugoti tam tikrą baltymų ekspresijos šabloną, būtiną išsaugoti sinapses, kurios sudaro prisiminimus.

Mokslininkai tyrimus pradėjo nuo trumpalaikės atminties. Kai narveliuose esančios pelės buvo papurtytos silpnu elektros impulsu, jos sugrąžintos į tą patį narvelį paprastai sustingdavo iš baimės. Tačiau sušvirkštus joms vaisto, kuris slopina DNR metilinimą, atrodo, pašalino pelių sugebėjimą prisiminti elektros sukeltą baimę. Mokslininkai taip pat parodė, kad pelių, kurioms nieko nebuvo švirkščiama, hipokampe vyko greitas genų metilinimo pokytis. Bet po dienos procesai grįždavo iki normos, o tai verčia manyti, kad metilinimas reikalingas trumpalaikiams prisiminimams hipokampe sukurti.

Norint nustatyti, ar metilinimas dalyvauja formuojant ir ilgalaikę atmintį, C.Miller ir D.Sweattas pakartojo eksperimentą, tačiau šį kartą tyrė ne hipokampą, o išorinį smegenų sluoksnį, vadinamą žieve.

Mokslininkai nustatė, kad praėjus dienai po papurtymo elektra, metilo grupės buvo pašalintos nuo geno, vadinamo kalcineurino ir prijungtos prie kito geno. Kadangi toks metilinimo šablonas stabilizavosi ir išliko pastovus septynias dienas, kuomet eksperimentas buvo pabaigtas, mokslininkai mano, kad tokie metilinimo pokyčiai galėjo įtvirtinti elektros šoko prisiminimus ilgalaikėje atmintyje, o ne tik kontroliuoti procesus, reikalingus atminties formavimuisi.

„Manome, kad matėme trumpalaikės atminties formavimąsi hipokampe ir lėtą perėjimą prie ilgalaikių prisiminimų žievinėje srityje“, - sakė C.Miller, tyrimo rezultatus praėjusią savaitę pristačiusi Neurologijos mokslų bendrijos suvažiavime Vašingtone (JAV).

„Šiuo atveju idėjos šaunumas yra tame, jog smegenys gali skolintis tam tikrą ląstelinės atminties formą iš raidos biologijos ir panaudoti ją tam, ką mes vadiname atmintimi“, - sakė ilgalaikės atminties tyrimus Kalifornijos universitete (JAV) atliekantis mokslininkas Marcelo Woodas.

Komentarai (1)