Dėl maisto ir vaistų sąveikos gali pernelyg sumažėti ar padidėti gydomasis jų poveikis, atsirasti perdozavimo ir apsinuodijimo pavojus, pasireikšti nemalonios šalutinės reakcijos. Kaip išvengti šių pasekmių, pasakojo dietologė Kristina Jasmontienė.

- Kokių maisto produktų ir kokiais atvejais negalima vartoti su vaistais?

- Pavyzdžiui, su depresijai gydyti skirtais vaistais - MAO inhibitoriais negalima vartoti maisto produktų, turinčių daug tiramino: čederio, mėlynųjų sūrių, sausų rūkytų dešrų, saliamio, sojos padažo, sojos varškės. Mat dėl tiramino poveikio susitraukia kraujagyslės ir labai padidėja hipertenzinės krizės pavojus. Raudonas, baltas vynas, kava, kola, pica šiuo atveju turėtų būti vartojami saikingai, nedideliais kiekiais.

Dieta, kurioje gausu daug skaidulų turinčių produktų - daržovių, kruopų, duonos gaminių, gali sumažinti triciklių antidepresantų (amitriptilino) įsisavinimą, nes vaistas prilimpa prie skaidulų ir gydomasis jo efektas būna gerokai mažesnis.

Su daug fitatų turinčiu maistu - kviečių sėlenomis, avižiniais dribsniais - netinka vartoti kai kurių širdies ritmo sutrikimams gydyti skirtų vaistų, pavyzdžiui, digoksino. Šiuo atveju vaisto sudėtinės dalys taip pat prilimpa prie maisto ir nepasiekia savo tikrojo tikslo.

Kartu su maistu nederėtų vartoti vaistų nuo osteoporozės, nes jų įsisavinimas gali sumažėti net 50 procentų. Pavyzdžiui, tokio populiaraus preparato kaip fosamaksas negalima gerti ką tik pavalgius ar vos prieš valgį.

Tetraciklinų grupės antibiotikai nevartotini kartu su pieno produktais, mat dėl to susidaro kalcio chelatai ir vaistų poveikis būna mažesnis nei turėtų. Pieno produktus reikėtų vartoti 2-6 valandas prieš vartojant antibiotikus arba po jų.

Greipfrutai su vaistais - tabu

- Kuo pavojingas greipfrutų, jų sulčių ir medikamentų derinys?

- Greipfrutų, jų sulčių nerekomenduojama vartoti kartu su daugeliu geriamųjų vaistų. Mat dėl jų sąveikos kuriam laikui nuslopinamas vaistus apdorojančios fermentų sistemos veikimas. Todėl medikamentų poveikis pasidaro labai stiprus, iškyla perdozavimo pavojus. Itin dėmesingi turėtų būti simvastatinus - vaistus nuo padidėjusio cholesterolio kiekio vartojantys žmonės, taip pat populiarius kardiologinius preparatus - kalcio kanalų blokatorius geriantys ligoniai.

- Ar yra maisto bei gėrimų, padedančių įsisavinti vaistą?

- Įvardyčiau tik vieną atvejį: geležies preparatai įsisavinami geriau, jei vartojami kartu su daug vitamino C turinčiais produktais. Tai išimtis, kai leidžiama ar net rekomenduojama preparatus užsigerti ne vandeniu, o pavyzdžiui, apelsinų sultimis.

- Kodėl vaistams užgerti tinka tik vanduo?

- Mūsų žmonės dažnai neteisingai supranta, kas yra skysčiai, jais laiko net sriubą ar arbūzo minkštimą. Skystis yra tik vanduo. Juo dar gali būti vadinama nesaldinta arbata. Sultys, pienas yra maistas. Užgėrus jais vaistus gali sumažėti terapinis efektas, kilti šalutinis poveikis, perdozavimo pavojus. Jei nuolat užgeriama ne tuo, kuo reikia, atsiranda mitybos, uoslės, apetito pokyčių. Ilgą laiką chemoterapinius vaistus vartojantys ligoniai būna išsekę dėl ligos, bet turi įtakos ir vaistų poveikis. Jei šie vaistai nuolat vartojami netinkamai, užgeriami ne tuo, kuo reikia, tai taip pat gali tapti apetito nusilpimo priežastimi.

Prieš valgį ir po jo

- Kodėl vienus medikamentus reikia vartoti prieš, kitus - po valgio, trečius - jo metu?

- Dažnai nežinoma, ką reiškia vartoti vaistus prieš valgį ar po jo, nes medikamentų pakuotėje paprastai nenurodomas tikslus valandų skaičius. Šis tarpas yra 2-6 valandos iki valgymo ar po jo. Jei žmogus geria vaistus valandą prieš valgį ar po jo, tai reiškia, kad vartoja juos valgio metu. Deja, į vartojimo rekomendacijas dažnai nekreipiama dėmesio, o nebūtais dalykais apkaltinamas vaistas. Tačiau nurodymai rašomi ne veltui. Dėl organizme vykstančių sudėtingų cheminių reakcijų vaisto poveikis gali būti nepakankamas. Be to, gali padidėti jo toksiškumas, atsirasti sankaupų organizme, pasireikšti šalutinės reakcijos, iš kurių dažniausios - pykinimas, šleikštulys, apetito pokyčiai, keistas skonis burnoje, galvos svaigimas.

Dvigubi nuodai

- Dažnas nekreipia dėmesio ir į nurodymą su vaistais nevartoti alkoholio.

- Apstu pavyzdžių, kai iš pobūvio grįžęs žmogus nusprendžia, kad rytoj jam skaudės galvą, tad dar iš vakaro išgeria paracetamolio ar aspirino. Tačiau tai - ne išeitis. Ypač pavojinga su alkoholiu vartoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, skausmo malšinamuosius preparatus. Mat vaistai apdorojami kepenyse, alkoholį taip pat skaldo jų fermentai. Todėl labai padidėja poveikis šiam organui, kyla kepenų pažeidimo pavojus. Raminamieji, migdomieji preparatai, vartojami kartu su alkoholiu, gali sukelti dar didesnį centrinės nervų sistemos slopinimą. Taip elgiantis rizikuojama netekti gyvybės. Vartojant alkoholį su aspirinu, ibufenu bei kitais panašiais vaistais padidėja kraujavimo iš skrandžio tikimybė. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, ypač senesnės kartos, erzina skrandžio gleivinę ir ilgai vartojami gali paskatinti opaligės atsiradimą. Alkoholis irgi erzina skrandžio gleivinę - tad geriant jį kartu su vaistais pažeidimų rizika padvigubėja.

- Maisto papildų vartojimas kartu su vaistais taip pat nėra nekaltas.

- Į tai būtina atsižvelgti. Pavyzdžiui, žmogus vartoja kalio papildus ir dar šlapimą varančius vaistus, sulaikančius kalį organizme. Tada atsiranda per didelės šios medžiagos sankaupos, o tai gali lemti širdies ritmo sutrikimus. Kiekvienos medžiagos organizme turi būti tiek, kiek reikia, ne daugiau ar mažiau. Jei jums paskyrė kokį nors medikamentą, o dar vartojate maisto papildus, apie tai būtina pasakyti gydančiam specialistui.

Komentarai (2)