Suirus Vakarų Antarktidos ledo laukams gali katastrofiškai pasikeisti pasaulinio vandenyno lygis, tačiau ketvirtadienį paskelbta studija rodo, jog šio proceso galimų padarinių prognozės buvo pernelyg grėsmingos.

Naudodamiesi naujais Vakarų Antarktidos šelfinio ledo lauko geometrijos duomenimis, britų ir olandų mokslininkai prognozuoja, jog jam suirus pasaulinis vandenyno lygis pakiltų 3,2 metro, o ne 5–7 metrus, kaip skelbta anksčiau.

Tačiau žurnale „Science“ paskelbtos studijos autoriai taip pat nustatė, kad vandenyno lygiui pakilus netgi 1 metru, tokio masės persiskirstymo Pietų pusrutulyje pakaktų, kad sutriktų planetos sukimasis.

Dėl šių pokyčių daugiau vandens sutekėtų į šiaurinius vandenynus, todėl jūros lygis dramatiškai pasikeistų, o labiausiai pakiltų JAV rytinėse ir vakarinėse pakrantėse.

„Jūros lygio kilimo pobūdis nepriklauso nuo VALL (Vakarų Antarktidos ledo lauko) irimo greičio ir masto“, – sakė pagrindinis studijos autorius Jonathanas Bamberis iš Didžiosios Britanijos Bristolio universiteto.

„Net jeigu dėl VALL vandenyno lygis per daugelį metų pakiltų vos vienu metru, jūros lygis Šiaurės Amerikos pakrantėse pakiltų 25 proc. daugiau nei vidutiniškai pasaulyje“, – nurodė mokslininkas.

Antarktidoje susikaupę apie 9 kartus daugiau ledo negu Grenlandijoje, todėl manoma, kad šių ledynų tirpsmas gali sukelti katastrofinių jūros lygio pokyčių.

Vakarų Antarktidos ledo laukas kelia ypač didelį nerimą, nes didelė jo dalis laikosi įstrigusi ant šio žemyno šelfo. Tokie ledo laukai šiuo metu neleidžia dideliems ledkalniams išplaukti toli į vandenyną, tačiau mokslininkai baiminasi, kad jie gali suirti, jeigu atsiskirtų pusiau plūduriuojantys ledynai.

Studijos autoriai savo išvadas grindžia prielaida, kad suirtų tik ledynai, esantys ant šlaitų, atsigręžusių į vandenyną, tačiau išliktų įstrigę ant uolų, kurios iškyla aukščiau jūros lygio, taip pat ant šlaitų, atgręžtų į žemyną. Mokslininkai nežino, kokiu greičiu irs šelfiniai ledynai, tačiau jeigu tokia didelė ledo masė stabiliai tirptų 500 metų, vandenyno lygis kasmet kiltų maždaug po 6,5 milimetro.

Šis rodiklis yra maždaug dvigubai didesnis, negu visuose šaltiniuose pateikiamas dabartinis jūros lygio kilimo greitis.

„Nors jis mažesnis nei prognozuota, visiškai akivaizdu, kad nestabilumo mastas yra milžiniškas, – perspėjo Kalifornijos technologijų instituto mokslininkas Erikas. – Bendra (vandens) masė, kuri papildytų vandenynus... apytikriai prilygtų ant Žemės nukritusių maždaug 2000 Halio kometų masei.“

Iš tiesų padėtis dar keblesnė, nes Grenlandijoje gali ištirpti tiek pat ar netgi dar daugiau ledo negu Antarktidoje, nors šios salos ledynai yra stabilesni.

„Net jeigu Grenlandijos (ledo) masė mažėtų perpus lėčiau negu Antarktidos, poveikis ašigalių judėjimui būtų toks pat, nes ji nutolusi toliau nuo ašigalio“, – rašo E.Ivinsas.

Pasak mokslininko, dar grėsmingesnis yra šiuo metu Antarktidoje stebimas į Amundseno jūrą slenkančių ledynų tėkmės pagreitėjimas.

„Jeigu ledo sąlyčio su vandenyno dugnu linija labiau priartėtų prie žemyno, dideliame gylyje ant dugno slūgsantis ledas gali tapti labai nestabilus“, – perspėjo E.Ivinsas.

Komentarai (7)