Huntsvilyje (Alabama, JAV) galima pamatyti neįprastą kapą, ant kurio vietoj gėlių žmonės kartais padeda bananų. Antkapio paminkle užrašyta: "Mis Baker, voverinei beždžionei, pirmajam JAV gyvūnui, kuris nuskriejo į kosmosą ir grįžo iš ten gyvas. Gegužės 28, 1959".

Ankstyvieji kosmoso keliauninkai

Able ir Baker nebuvo pirmi gyvi į Žemę iš kosmoso grįžę sutvėrimai, nors toks mitas egzistuoja, teigia knygos "Animals in Space: From Research Rockets to the Space Shuttle" bendraautorius Chris'as Dubbs'as. 1947 metais Jungtinės Amerikos Valstijos į kosmosą išsiuntė vaisines museles, kurios, panašu, buvo pačios pirmosios keliauninkės. "O tada jie pradėjo bandymus su beždžionėmis", teigia Dubbs'as.

Pirmasis JAV mėginimas išsiųsti beždžionę buvo įvykdytas 1948 metais. Daugiau nei dešimtmetį visi beždžionių skrydžiai dėl vienos ar kitos priežasties baigdavosi nesėkme. Vieną kartą sprogo raketa. Kita beždžionė žuvo sugedus nusileidimo parašiutui. Po dar vieno parašiuto gedimo gyvūnas nukrito į jūrą ir net nebuvo rastas. Vienos misijos metu beždžionės sėkmingai grįžo atgal, tačiau jų skrydžio aparatas nepakilo iki kosminės erdvės.

Tuo tarpu Sovietų Sąjunga į suborbitinius skrydžius jau siųsdavo šunis ir sėkmingai juos susigrąžindavo gyvus - atgal grįžo bent trys dešimtys sveikų gyvūnų. Pats pirmasis aplink planetą orbita skriejęs gyvūnas buvo šuo vardu Laika, tačiau jis neišgyveno visos kelionės. Laika į kosmosą buvo išsiųsta 1957 metais erdvėlaiviu "Sputnik 2". "Amerikiečiai šį faktą žinojo, ir kai į sceną įžengė Able ir Baker, kosminės lenktynės jau buvo pačiame įkarštyje", sako Dubbs'as.

Du mažyčiai astronautai

Able buvo rezus veislės beždžionė, o Baker buvo daug mažesnė voverinė beždžionė. Kadangi rezus makakos yra garbinamos kai kuriose Indijos provincijoe, JAV vyriausybė primygtinai nurodė, kad skrydyje dalyvautų ne Indijoje gimęs gyvūnas. Able gimtinė buvo Independence miestas, Kanzaso valstija. Ji svėrė 3,18 kilogramo, o jos "kolegės" svoris buvo vos 311,9 gramo.

Šių dviejų beždžionių raketa iš Cape Canaveral kosmodromo pakilo ankstų rytą ir per 16 minučių nukeliavo daugiau kaip 2700km ir pasiekė maždaug 580km aukštį. "Ryški raketa nušvietė tamsų dangų", pasakoja tuometinis karinio laivo "Kiowa"  kapitonas Joseph'as Guion'as, vadovavęs beždžionėlių pargabenimo iš vandenyno operacijai. "Buvo taip šviesu, kad stovint ant laivo tiltelio buvo galima skaityti laikraštį", sako Joseph'as. "Kūgio formos raketos priekinė dalis nubrėžė lanką ir tarsi krentanti žvaigždė nukrypo link vandens. Žemyn ji krito labai sparčiai - pasigirdo trenksmas ir ji išnyko". Iš pradžių jis kartu su savo įgula pagalvojo, kad aparatas nuskendo. Tačiau netrukus ant vandens plūduriuojantį nusileidimo įrenginį aptiko žvalgas ir komanda nuskubėjo jos ištraukti ant borto.

Karinis laivo personalas įsitikino, kad beždžionės yra gyvos ir išsiuntė skubų pranešimą: "Able ir Baker laikosi puikiai. Jokių sužeidimų ar kitokių problemų". Guion'as sako jog buvo labai nustebęs, kai pamatė, kokia maža buvo Baker kapsulė. "Ji buvo maždaug didelio termoso dydžio", pasakoja kapitonas, taip pat prisimindamas, kad "Baker buvo nepaprastai rami, leidosi kalbinama ir imama ant rankų. Ji buvo tarsi lėlytė. Able buvo visiška priešprieša ir prie savęs nieko neprisileido". Beždžiones pernešė į karininkų kajutę, nes ten buvo įrengtas oro kondicionierius. Vėliau jos su karine palyda buvo perskraidintos į Vašingtoną spaudos konferencijai. 

Skrydžio metu buvo atlikti dar septyni eksperimentai - kosminiais spinduliais buvo paveikti jūrų ežio ikrai, žmogaus kraujo ląstelės, mielių ir svogūnų žievės ląstelės, kukurūzų sėklos, garstyčių sėklos, dirvožemyje esančios sporos ir vaisinių muselių lervos - visa tai buvo sugrąžinta į Žemę moksliniams tyrimams.

Šimtai laiškų per dieną

Deja, Able mirė praėjus vos kelioms dienoms. Manoma, kad mirties priežastis buvo elektrodo šalinimo operacijos metu panaudotos anestezijos poveikis. Jos iškamša eksponuojama Smitsono instituto Nacionaliniame aviacijos ir aeronautikos muziejuje (Smithsonian's National Air and Space Museum). Tačiau Baker išgyveno dar 25 metus, iš kurių didžiąją laiko dalį praleido Huntsvilyje įsikūrusiame JAV Aeronautikos ir raketų centre (U.S. Space and Rocket Center).

"Per dieną ji gaudavo nuo 100 iki 150 laiškų iš moksleivių", pasakoja tuometinis centro direktorius Ed'as Buckbee. Vaikai apie ją skaitydavo mokyklinėse knygose ir norėdavo jai perduoti linkėjimus. "Ji buvo išties įžymi visoje mūsų ankstyvųjų skrydžių istorijoje".

Baker mirė 1984 metais nuo inkstų nepakankamumo. Kelią žmonių kosminiams skrydžiams paėjusios nutiesti beždžionės nebuvo užmirštos net kai 1961 metų balandžio 12-ąją į kosmosą pakilo pirmasis žmogus Jurijus Gagarinas. Baker laidotuvėse dalyvavo daugiau kaip 300 žmonių, pasakoja Buckbee. Jis taip pat priduria, kad ant jos kapo prie įėjimo į raketų centrą "neretai galima išvysti vieną ar du padėtus bananus. Tada tiesiog žinai, kad juos atnešė koks vaikas, arba kažkas išgirdo šią istoriją ir norėjo kaip nors tai pasilikti savo atmintyje, tarsi palikti gėlių ant kieno nors kapo".

Komentarai (3)