Jonas Trinkūnas. Krikščionybė lietuvius padarė dviveidžius

kam zmonems religija, jei dabar viska valdo pinigai vidutinis lietuvis i baznycia eina tik per vestuves ir laidotuves, ir tai tik is pagarbos, o ne dusios, manot su pagonybe butu buve kitaip? ne cia esme, o kapitalizme, globalizme ir t.t.

LABAI AKTUALI TEMA!!! turetu tokia tem dazniau publikuoti!

Geras interviu. Šiek tiek neatsižvelgta į istorines aplinkybes - Europą suformavo kriškčionybė, ankstyvos krikščioniškos valstybės išplėtojo savo raštiją, o mes kaip vėlai.. Mums nebuvo šanso išlikti - iš visų pusių valstybės jau buvo krikščioniškos. Tada natūraliai mus būtų nužeminę kaip barbarus ir pan. dėl užkariavimų .. Žodžiu kad tapom kriščionim tai manau čia buvo neišvengiama, Japonija juk yra sala, o mes vidury žemyno.. man iš tikrųjų gaila sen. lietuvių tradicijų, bet bent gerai kad netapom tokiais kaip lenkai (fanatikai)

Velykos ir Kaledos yra grynai lietuviskos s.ventes??? Gal sumaisete su uzgavenemis ir kuciomis? Tos tai tikrai Lietuviskos...

Nesumaišė. Viskas teisingai.

krikscionybe isplatino romenai tam kad valdytu uzkariautas zemes, nes si religija geriausia tam tiko, ir man visiskai dzin ar dievas ar alachas ar kiti dievas as niekada nepripazinsiu baznycios ir kitokiu zmoniu sukurtu tikejimo namu ir tikejimu, tikiu kad yra kazkas kuo galima tiket ir tikiu, bet ne tik ne baznycioje, nes pagalvokit popiezius ir kunegeliai, nieko nedaro ir gyvena laimingi, dzin jiem ant tu vargsu zmoniu... ir dar valstybes remia religijas, pvz lietuvoje irgi skiriama kazkiek lesu kuo valstybe skatina, zmones valdyt nes jiem tai irgi naudinga, nekelia sumo... diskutuotina cia tema. religija reikalinga tik kazkam valdyti, o tiketi galima ir namie nebutina i ta baznycia eit remt jos, gi krikscionybe pati didziausia sekta pasaulyje.

Tai kodel lietuviskas s.ventes svencia visas pasaulis?

Todėl, kad lietuviškos šventės buvo priderintos prie gamtos ritmo. Identiškai, kaip ir kitose senovės tautose. O gamtos ritmas vienodas, su nedideliais svyravimais. Tad tos šventės, kurias šventė lietuviai, kiek kitokiu principu švesdavo romėnai, graikai, galai ir t.t. Krikščionybė nieko naujo nesukūrė- tiesiog senovėm šventėm pritaikė naują supratimą. Galima diskutuoti dėl krikščionybės vertybių sistemos ar kitų filosofini dalykų, tačiau jos pagrindinių švenčių kilmė yra aiški - čia ne daug ką pasiginčysi.

Pavadinimai krikščionių pakeisti ir tiek. Velykos baltams yra pavasario šventė, jei neklystu. Kalėdos baltams yra Praamžio (teisingai parašiau?) Diena. Mokykloje net mokė to Senai tai buvo, todėl nelabai pamenu.

Girdėjau, jog Velykos baltams buvo naujieji metai. Saulėgrąžos šventė.

Tikriausiai per istorijos pamokas miegojai. Paskaityk Tacito raštus (yra parduodema lietuviškai išverstų knygų) ir suprasi, kad krikščionys buvo žiauriai persekiojami ir žudomi.Imperatorius Neronas norėdamas nusikratyti kaltės už sudegintą miesto dalį apkaltino krikščionis. Vyko žaidynės ir tikriausiai žinote kaip elgdavosi su nemėgstamais žmonėmis. Pažiūrėkit "Quo vadis?" labai neblogas filmas. Aš kaip ir dauguma lietuvių esu krikščionis ir visada ginsiu šį tikėjimą.

Tai irgi nėra visiška tiesa. Pradiniu krikščionybės plitimo etapu būtent taip ir buvo. Tačiau kai krikščionių kiekis tapo per didelis kaip atskirai sektai, pati Roma perėmė šį tikėjimą ir toliau jau panaudojo savo reikmėm. O tai, jog kažkas iš mūsų yra krikščionis ar kitatikis, nereiktų priskirti kaip argumento dėl ko turėtume ginti ar pulti kažkurią religiją. Tai fanatizmo liekanos dar iš viduramžių - dabar galime savęs paklausti, ar bent XXI amžiuje esame pakankamai subrendę apie tikėjimą, religiją ir su tuo susijusius dalykus diskutuoti be emocijų, išlaikant argumentuotus faktus, jei tokių yra. O kas liečia istoriją, manau nereiktų ginčytis, jog krikščionybė paliko tiek gerų, tiek ir kruvinų pėdsakų.

.

gal ir miegojau istorijos pamokose bet neviskuo tikek ka per pamokas tau sako,,, paziurek rusijospavyzdi istorija perrasineja kaip jiem patogiau taip ir cia gali but, bet pasidomek ir suprasi. o del gynimo pyk nepyk man tai juokingas galykas musulmonai gina savo tikejima kenkdami kitiem tikejimam. niekam nepersu savo tikejimo ir nekenciu kai yra persamas kitas ustai nemegstu krikscionybes, nes ji buvo ipirsta. tikekit kuo kas norit ir bukit laimingi

neblogas interviu daug teisingu minciu isdestyta. drysciau pritart tom mintim apie krikscionybe, religija tik dar viena valdymo forma - turi istatymus, turi auksciausia valdzia, turi mokescius, turi baudas...

Teisingai šneka ponas Trinkūnas. Krikščionybė sugriovė mūsų tradicijas.

kazin ar butume tape "rytu europos japonija", atminkim, kad musu tauta slavejo, visa rastija ejos slavu kancelerine kalba(tik 18 amziuje ja pakeite lenku kalba), lietuviskai snekejo, bet niekas ja nerase. Musu kunigaiksciai isvyke valdyti zemiu rytuose neretai apsikrykstydavo ir tapdavo provoslavu tikejimo zmones. Daugybe dalyku atkeliavo pas mus tik krikscionybes deka(pradedant ginkluote, architektura, baigiant kultura(pvz renesansas, europiniu muzikos instrumentu muzika)), pas rusus tokie dalykai atkeliavo daug daug veliau, kai Petras I "kirto langa i europa". Tad ne pati krikscionybe zlugde valstybe, o tai jog mes buvome atsilike lyginant su vakaru europa ir tai jog neturejome "pastovaus" karaliaus sosto, anais laikai galiojo principas: karuna prie karunos nejungiama. Tad is esmes musu ginti butu stojusi visa europa(rusu pavojus), nebutu buve unijos su Lenkija

Super straipsnis tačiau didžiajai daliai tėvų neirodysi jog katalikizmas buvo mums ibruktas

Geras straipsnis, graži nuomonė. Ačiū.

visiškai sutinku. krikščionybė tai tarsi visų iki tol buvusių religijų "mixas", skirtas į savo pusę įtraukti kuo daugiau žmonių, todėl pasirinktas globalizmas ir daugiaveidiškumas - krikščionybė visados plaukė pasroviuj ir niekados neturėjo tvirtų nuostatų. šiaip mes tikrai, kad buvome atsilikę nuo Europos. gerokai. bet tikrai galėjome tas technologijas perimti ir nepriimdinėdami kikščionybės. pats krikščionybę laikau brudu.