Kinija ketvirtadienį iškilmingai minės 60-ąsias komunistinio režimo metines, primenančias apie šios Azijos milžinės dramatišką persikūnijimą iš pasaulio atstumtosios į stiprios diplomatijos, ekonomikos ir karinės galios valstybę.

Komunistų partija, kuri tvirtai laiko valdžios vairą nuo Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimo 1949 metų spalio 1 dieną, pasinaudos proga šlovinti savo pasiekimus ir skatinti nacionalinę vienybę, nors šalyje šiuo metu didėja socialinė ir etninė įtampa.

Šiose iškilmėse bus pabrėžiamas Kinijos iškilimas iš beveik visiškos izoliacijos tai laikais, kai Mao Zedongas sakydavo kalbas Tiananmenio aikštėje susirinkusioms minioms, į dabartinę sėkmę ir trečios didžiausios pasaulyje ekonomikos sukūrimą, kurį paskatino prieš 30 metų Deng Xiaopingo inicijuotas rinkos liberalizavimas.

Didžiausios pasaulyje ginkluotosios pajėgos – Kinijos liaudies išlaisvinimo armija, kuri turi 2,3 mln. karių – ištisus metus ruošėsi ketvirtadienį vyksiančiam paradui. Šią kas dešimtmetį rengiamą militaristinės galios demonstraciją atidžiai stebės užsienio kariškiai, nerimaujantys dėl Pekino karinių pajėgų stiprėjimo.

Kinijos kariškių atstovas spaudai generolas Gao Jianguo sakė, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos „laikysis šlovingų taupumo tradicijų“, tačiau brangiai kainuojantis karinės technikos paradas, kuriame tikriausiai taip pat bus parodytos naujos tarpžemyninės balistinės raketos, turėtų tapti įspūdingu galios demonstravimu.

Parade bus galima pamatyti 50 naujų ir „100 proc. Kinijoje pagamintų“ ginklų, tarp jų raketų, modernių radiolokacinių ir kitų pagalbinių sistemų. Pasak Pekino, ši karinė technika simbolizuoja „didžiulį šuolį“ stiprinant šalies galią.

„Pasauliui siekiama parodyti, kad Kinija išties turi kuo paremti savo stiprėjančią diplomatijos ir ekonomikos galią“, – Taivano nacionaliniame Chengchi universitete dirbantis Kinijos armijos ekspertas Arthuras Dingas sakė naujienų agentūrai AFP.

Tačiau Kinijos nacionalinės dienos paradas, kuris vyks iki šiol labiausiai sustiprinus saugumą sostinėje, bus ne vien karinės technikos paroda. Jame pražygiuos 200 tūkst. žmonių ir važiuos 8 tūkst. platformų, vaizduojančių modernios Kinijos 60 metų istoriją.

Apie 100 tūkst. studentų ir darbininkų dalyvaus masiniuose dainų ir šokių pasirodymuose, taip pat važiuos Čango alėja ant spalvingų platformų, vaizduojančių šalies pasiekimus.

Kinijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad vakare planuojamas surengti fejerverkų pasirodymas bus didžiausias pasaulyje.

Tiananmenio aikštėje, kurioje istorinę kalbą sakys prezidentas Hu Jintao, išsirikiuos 56 didžiulės raudonos ir geltonos spalvos drabužius vilkinčių žmonių kolonos, atstovaujančios dešimtims Kinijos etninių bendruomenių, nors pastaruoju metu šalį krėtė etninio smurto protrūkiai Tibete ir Sindziange.

Kinijos komunistų partija etninių mažumų problemą šiuo metu laiko „degančiu klausimu“, sakė Jeanas Philippe'as Beja, Honkonge veikiančio Prancūzijos moderniosios Kinijos studijų centro ekspertas.

Spalio 1 dieną vyksiančios iškilmės sustiprins 17 mln. Pekino gyventojų patriotinį išdidumą, tačiau taip jos taip pat virto tikru logistikos košmaru.

Sostinės gatvėse buvo sutelkta tūkstančiai policininkų, kurių pasiųsta netgi daugiau negu per praeitais metais vykusias Pekino olimpines žaidynes. Šios pajėgos turės užtikrinti, kad ketvirtadienį neįvyktų jokių incidentų, o parado metu sostinės apylinkėse bus draudžiami lėktuvų skrydžiai.

Valdžios rengiamos eitynių repeticijos praktiškai paralyžiavo miestą, o kai kuriuose rajonuose buvo kelioms valandoms stabdomas eismas. Taip pat bus uždarytas metropolitenas, nedirbs viešbučiai, verslo įstaigos ir mokyklos.

Sostinėje buvo uždrausta leisti aitvarus, o miesto parduotuvėse nebeliko peilių, kai viename turistų traukos centre netoli Tiananmenio aikštės įvyko du valdžios nerimą sukėlę incidentai, per kuriuos buvo subadyti žmonės.

Komunalinių tarnybų darbuotojai stengėsi išvalyti centrinę miesto aikštę nuo kenkėjų ir parazitų. Iškilmių proga uždraustas netgi lietus ir rūkas. Kinijos oro pajėgos pasiųs lėktuvus, kurie purkš debesis sklaidančias chemines medžiagas. Taip pat bus panaudoti „rūko sklaidymo įrenginiai“, kad Nacionalinė diena būtų giedra ir sausa.

Darbininkai kelias savaites puošė miestą kalnais gėlių, tačiau dauguma Pekino gyventojų šventę stebės ne gatvėse, o namuose per televiziją, kuri taip pat jau kelias savaites trykšta patriotinėmis laidomis.

Vietos kino teatruose dominuoja vienintelis filmas – „Respublikos įkūrimas“ (Jianguo Daye). Šioje epinėje dramoje vaidmenis sukūrė didžiausios Kinijos žvaigždės, tokios kaip Zhang Ziyi ir Jackie Chanas, kurie darbavosi be atlygio reklamuodami Nacionalinę dieną.

Patriotizmo bangos apimtos šalie žiniasklaidai ir universitetų ekspertams nebuvo leista aptarinėti Mao Zedungo inicijuoto „Didžiojo šuolio“ ir Kultūrinės revoliucijos pragaištingų padarinių, taip pat vėlesnių represijų prieš bet kokias disidentų apraiškas.

„Užgniaužtos visos diskusijos apie tai, kas buvo Mao ir ką atnešė šie 60 metų, – sakė J.P.Beja. – Nevyksta jokie debatai. Kinija žengia savo keliu, kad taptų galinga ir klestinčia valstybe – taškas.“

Komentarai (0)