Kvantinė magija be „vaiduokliškos sąveikos“

Gaila, kad čia tik užuomina , o pilna info mokama http://www.nature.com/nature/journal/v4 ... 10119.html todėl nėr ką ir diskutuoti.

Hmmm... Tikrai nėr ką diskutuot, huh? Tai kuriem velniam postint, jei nėr apie ką diskutuot? Beje, kaip sekas kurti BS teorijas? Gal kokią naują formulę "radot"? Naują visatos paaiškinimo teoriją viena algebrine lygtimi? Be vixra'os toliau nepavyko "prasimušt"? Dabar galim diskutuot...

Beje, kaip sekas kurti BS teorijas? Gal kokią naują formulę "radot"? Naują visatos paaiškinimo teoriją viena algebrine lygtimi? Be vixra'os toliau nepavyko "prasimušt"? Dabar galim diskutuot...[/quote] Kaip minėjo Vytautas, turbūt protingas, bet stilius kaip nuo žagrės Jei turi pilną tekstą, duok nuorodą, jei suprasiu padiskutuosim, ne tai ne. Ne straipsnio tema nediskutuosiu, bet gali pakelt bet kurią ankstesnę temą.

Tas veikimas per atstumą man atrodo totali nesamonė. Turim dvi susietas daleles, žinom faktą jog jų spinai priešingi. Dabar yra dvi interpretacijų versijos: 1) Išmatavę dalelės A spiną, kitos dalelės spinas pakeičiamas išmatuojant pirmąją, tas mistinis spino pakeitimas ivyksta akimirksniu per bent koki atstuma, netgi greiciau uz sviesos greiti. 2) Jei viena dalele sukasi x, tai kita butinai suksis -x, ir nera cia jokios mistines spino pakeitimo saveikos. Gali matuot nemataves, nuo to nieks nesikeicia. Mano nuomone 1) yra totaliai klaidingas, ir kaip galima sugalvoti tokia interpretacija? Ar cia spauda taip interpretuoja, ar ir mokslininkai taip mano, man tai keista. Arba gal as kazko nezinau?

Uzdaviau kitur toki klausima, gavau nuoroda i: http://www.drchinese.com/Bells_Theorem.htm siuo metu skaitineju

Tame ir problema, kad prieš išmatuojant dalelė neturi būsenos x arba -x. Ji turi tik tikimybę turėti x arba -x. Todėl ir gaunasi paradoksas - išmatuoji vieną dalelę, ji įgavo apibrėžtą spin vertę, o kartu ją įgavo ir kita dalelė. Gali tuo netikėt, bet tuomet begale eksperimentų atliktų per daugiau kaip pusę amžiaus, kurie patvirtina kvantinę fiziką ir nėra nė vieno eksperimento, kuris parodytų, kad dalelė prieš matavimą turėjo apibrėžtą būseną. O toliau jau eina interpretacijos: informacija perduodama begaliniu greičiu; matavimo metu visata suskilo į dvi... Bet faktas, kad prieš matavimą dalelė nebuvo x arba -x yra nepaneigiamas. Šis straipsnis taip pat nepaneiginėja kvantinės fizikos (jei kam galėjo susidaryti tokia nuomonė). Čia tik teigiama, kad ir nesant susietumo reiškiniai mikropasaulyje yra pakankamai "keisti", kad jų negalėtų paaiškinti klasikinė fizika. Pats tiesa nuodugniai straipsnio neskaičiau, neturiu laiko laužyt galvos ir suprast, ką jie ten parašė . Jei kam labai įdomu, galiu duot šitą straipsnį, bet siųskit PM, viešai į internetą įkelt neketinu mokamo žurnalo turinio.

Problema interpretacijose, kaip galima teigti kad dalele neturi busenos pries ja ismatuojant? Jei as tos busenos nezinau tai nereiskia kad jos nera? As taip pat nezinau ka veikia Zang Wu Kinijoj bet tai nereiskia kad jo nera. O kodel faktas: "prieš matavimą dalelė nebuvo x arba -x" yra nepaneigiamas? Mano deterministiniu poziuriu tokio "fakto" ne nereikia paneigti. Arba Eisteino pasakymas del menulio, jei jo nematau vadinasi jo nera? Bet juk paleidus fotonu, menulis atsako: esu cia, sedziu milijonus metu, nedingsiu ir dabar. Kitaip gi ir nepaklausi menulio. Nusiunti laiska, gauni atsakyma. Mano manymu dalele turi tikimybe igyti busena dar pries matavima x ar -x, o ne ismatavus igyja. Tai irodyti yra gana paprasta. Jei dalele igytu busena tik ja ismatavus tada butu neimanomas pats entanglement, nes.... ismatavus pirma dalele, antroji busenos neigaus ismatavus, o jos busena jau yra zinoma dar pries matavima.

Is tu begales eksperimentu parodyk bent viena kuris paneigia ka sakiau. Zinoma kuris neturi entanglement pagrindo, nes tai butu ne irodymas, o tiesiog misinterpretacijos misinterpretacija. Is tos nuorodos kur daviau: Entanglement is the key to testing Bell's Theorem. Tai nieko neirodo.

Tai kaip, po paraliais, esate pasiruošęs diskutuoti net nesusipažinęs su straipsniu?! Kam, šiuo atveju, bibliotekos ir internetas (mokamas/nemokamas)?!

Taigi superpozicijos interpretacija irgi yra klaidinga.

Ką galima diskutuoti, jei nėra eksperimento aprašymo? Kokia nauda diskusijai, jei aš vienas nusipirksiu info? Jei ją turi tai ir pateik eksperimento aprašymą savais žodžiais ir kokį savo paveiksliuką, kad žmonės suprastų kas buvo padaryta. Pvz. Amerikoj tai manau nebūtų autorių teisių pažeidimas. Nors kokioj Vokietijoj tai gal. Bet čia gi amerikonų žurnalas.

Čia jau sekantis etapas žiūrėti kuri teorija šitą eksperimentą geriau aprašo ir ar ji vienintelė.

Čia neprastas pavyzdys susietumo tema- http://grad.physics.sunysb.edu/~amarch/ Interferuojanti dalelė yra superpozicijoje. T.y. susietas fotonas, išmatavus jo "brolį", nustoja interferavęs. (Įdomiausia pateiktame linke yra Delayed erasure).

Originalus straipsnis pdf formatu - http://dl.dropbox.com/u/10174127/nature10119.pdf . Happy each others throat cutting!

„Increasing the strangeness of this scenario, the next step is to bring back the interference without doing anything to the s beam.“ Įsivaizduokim, kad minimo įrenginio elementai nutolę dideliu atstumu. Tada stumdant poliarizatorių būtų galima detektoriui Ds perduoti informacija greičiu daug didesniu už c. Čia gal kažkas ne taip su to eksperimento aprašymu? Nes lyg sutaria, kad informacijos vis tik taip perduoti negalima.

Na idomiai cia, nespejau isigilint i visas detales. mano ziniomis: kvantine informacija perduodama greiciau uz sviesa, t.y akimirksniu (greiciau nei 10000c). O paprasta informacija siuo kanalu negali but perduota. Ta teigia No-communication teorema. Bet... jei kvantai komunikuoja greiciau nei c, ir viena stebint dalele akimirksniu apie stebejima zino kita dalele bei sugriuna interference pattern'as, vadinasi tai galima panaudoti informacijos perdavimui. Sakykim yra trys taskai: A, B, ir O. O siuncia susietus fotonus A ir B detektoriams jei A sunaikina inteference pattern'a tai jo nemato ir B, taigi naikinant ir nenaikinat inteferce patterna, galima sukurti sekas, ir B matys ka daro A? Kaip tokia situacija nepazeidzia desniu?

Fotonai vistiek turi nukeliauti į detektorius greičiu c.

Ir ka? sakykim jie keliavo 5 metus i B ir i A, taciau taskas A taskui B gali nusiusti informacija akimirksniu (nors tarp ju 10 ly), ta pati gali padaryti ir B. O tai pazeidzia anksciau mineta kvantines mechanikos desni jog informacija negali buti perduota greiciau nei c.

Būtina nustatyti, ar abu detektoriai gavo po susietą fotoną, tam reikalinga sutikrinti duomenis, t.y. vieną detektorių turi pasiekti duomenys, gaunami kito detektoriaus: http://en.wikipedia.org/wiki/Coincidenc ... physics%29 Kitaip susietų fotonų neįmanoma išskirti iš triukšmo. Duomenų sulyginimas ir yra ribojamas c. Kalbu tik mėgėjiškai, gal yra kas rimčiau gaudosi šiuose dalykuose?