Dar kartą „viršytas“ šviesos greitis – revoliucija fizikoje ar eilinis nesusipratimas? (21)
Šiandien visos pasaulinės žiniasklaidos priemonės pateikia naują sensaciją mokslu besidomintiems skaitytojams – mat mokslininkai eksperimento metu užfiksavo šviesos greičio viršijimą. Priminsime, jog vienas iš pagrindinių fizikos ir A. Einšteino reliatyvumo teorijos ramsčių – teiginys, kad niekas negali viršyti šviesos greičio.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Mažų mažiausiai sensacingą pranešimą paskelbė viena CERN mokslininkų grupė. Mokslininkų paskelbtoje informacijoje teigiama, jog požeminiame greitintuve skriejęs neutrinų pluošteliai galutinį tikslą pasiekė 60 nanosekundžių greičiau, nei turėtų skriedami žinomu šviesos greičiu – 299 792 km/s. Pasak mokslininkų, laiko matavimo paklaida turėjo būti ne didesnė kaip 10 ns.
Paskelbus tokius tyrimus, dauguma žiniasklaidos antraščių skelbia apie Enšteino teorijos žlugimą, tačiau turbūt taip greitai paneigti reliatyvumo teorijos postulatus neverta. Tuo labiau, jog tai ne pirmas skambus atvejis, kuomet pastebimas šviesos greičio „viršijimas“. Ir tik labiau pasigilinus, dažnai paaiškėdavo, jog nieko panašaus neįvyko – tiesiog buvo neįvertinta, jog ribą viršijo fazinis greitis, o ne pati fizinė dalelė. Arba eksperimentų niekas nebegali pakartoti, tad galbūt tai tebuvo matavimo klaida. Štai todėl ir šį kartą teiginiai buvo sutikti skeptiškai, vienas fizikas net palygino jį su pasakymu, kad pavyko išrasti skraidantį kilimą.
Žinodami, kokį šurmulį sukels atradimas, mokslininkai ištisus mėnesius tikrino rezultatus ir ieškojo klaidų. Tiesą sakant, patys mokslininkai vis dar nesiryžta savo rezultatų skelbti moksliniuose leidiniuose ir prašo fizikų padėti įvertinti matavimų duomenis, kad būtų galima patvirtinti arba paneigti jų atradimą.
„Daugelis mano, kad to paprasčiausiai negali būti, jog kažkur įsivėlė klaida“, – sakė Jamesas Gilliesas, Europos branduolinių mokslinių tyrimų organizacijos (CERN) atstovas.
„Jei atradimas pasirodys besąs tikras, tai bus tikras perversmas fizikoje“, – sakė Indianos universiteto fizikas Alanas Kosteleckis.
Netoli Čikagos įsikūrusios „Fermilab“ tyrimų laboratorijos vyriausiasis teoretikas Stephenas Parke’as tyrime nedalyvavo, tačiau savo nuomonę išsakė: „Tai sukrečianti žinia. Jei tai tiesa, turėsime daug problemų.“
„A. Einšteino specialioji reliatyvumo teorija, kurioje teigiama, jog energija lygi masės ir šviesos greičio kvadrato sandaugai, taikoma praktiškai visose šiuolaikinės fizikos srityse“, – sakė Johnas Ellis, dirbantis CERN, tačiau nedalyvavęs eksperimente. „Kol kas teorija veikė puikiai“.