Fantastiška žinia. Elektrą generuoja Žemės sukimasis (Video) ()
Panaudojo maždaug 30 cm ilgio tuščiavidurį cilindrą, pagamintą iš mangano-cinko ferito.
© Stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=zR1Fd4RZndQ&t=44s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Amerikiečių tyrėjų komanda, vadovaujama Prinstono universiteto profesoriaus Christopherio F. Chibos, kartu su NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorijos specialistais paskelbė apie neįprastą eksperimentą, kurio metu buvo siekiama generuoti elektrą naudojant Žemės sukimąsi. Rezultatai buvo paskelbti žurnale „Physical Review Research“.
Eksperimentas buvo atliktas Naujajame Džersyje, naudojant kompaktišką laboratorinę įrangą. Mokslininkai darė prielaidą, kad Žemė nuolat sukasi savo magnetiniame lauke, o bet koks prie jos paviršiaus standžiai pritvirtintas objektas nuolat juda šiame lauke.
|
Pagal fizikos dėsnius, laidininko judėjimas magnetiniame lauke gali generuoti elektros įtampą, tačiau anksčiau buvo manoma, kad šis poveikis realiomis sąlygomis yra visiškai kompensuojamas.
Tyrėjai iškėlė hipotezę, kad šią kompensaciją gali sutrikdyti speciali laidininko forma ir medžiaga. Norėdami patikrinti šią idėją, jie panaudojo maždaug 30 cm ilgio tuščiavidurį cilindrą, pagamintą iš mangano-cinko ferito – medžiagos, kuri gerai sąveikauja su magnetiniu lauku, bet yra prastas elektros srovės laidininkas. Cilindras buvo orientuotas šiaurės-pietų kryptimi ir pakreiptas tam tikru kampu, o jo galuose buvo įrengti elektrodai.
Matavimų metu tarp cilindro galų buvo užfiksuota pastovi dešimčių mikrovoltų įtampa. Kai sistema buvo pasukta 180 laipsnių kampu, įtampa pakeitė ženklą, o pasukus 90 laipsnių kampu, efektas praktiškai išnyko. Kontroliniai eksperimentai su kitomis konfigūracijomis neparodė jokio signalo, patvirtindami skaičiavimų tikslumą.
Mokslininkai šį efektą priskiria Lorenco jėgai: pasirinktoje sistemos geometrijoje krūvio persiskirstymas buvo nepilnas, o dalis Žemės sukimosi energijos buvo paversta elektros energija. Šis signalas buvo itin silpnas, bet stabilus – srovė buvo tik kelios dešimtys nanoamperų.
Autoriai pabrėžia, kad praktinis technologijos pritaikymas dar toli gražu neįgyvendintas. Tokio šaltinio galia yra milijonus kartų mažesnė nei reikia net paprastiems elektroniniams prietaisams. Pagrindinė artimiausios ateities užduotis išlieka nepriklausomo eksperimento pakartojimas kitų mokslinių grupių.
Tačiau jei rezultatai bus patvirtinti, tokie įrenginiai teoriškai ateityje galėtų būti naudojami maitinti autonominius jutiklius ar mokslinius prietaisus, kuriems reikalingas minimalus, bet nuolatinis energijos šaltinis, nekeičiant baterijų.
