Pakartotinių eksperimentų metu neutrinai vėl viršijo šviesos greitį

Ne, Einšteinas numatė ribojimą ties c visiem objektam. Aš tiesiog manau, kad mažiem objektam riba bus arčiau. Tokiame iškreiptame http://www.cora.nwra.com/~werne/eos/tex ... ffect.html elektriniam lauke tavo elektronai neišsilaikys. Bet jei skrisi kartu su Žeme tai gal ir viršysi tą c. Žemė temps su savim tą kažką kas apsprendžia elektrinę sąveiką. Gali netikėt Gal net ir tas neutrinas turi tokį masės dydžio santikį, kad gali tempti dalį aplinkinės erdvės (tiksliau kažką erdvėje), kad gali viršyti tą c. Na kaip tolimos galaktikos gali judėti greičiau už c.

greičiau už šviesą, nes jų masė yra įsivaizduojamas skaičius (tarkim kvadratinė šaknis iš minus dviejų), tuomet tos dalelės yra nematomos iki jos nepralekia pro tave, o kai pralekia tu jų matai dvi. Bet ne apie tai tema. Kodėl jūs visi įsikandę, kad ta dalelė viršyjo šviesos greiti, o ne tiesiog pasiekė taška B keliaudama iš taško A greičiau, nei šviesa? Nebandykit nuneigt Einšteino teorijos, ne vienas bandė, nė vienam nepavyko ir ji ne vieną kartą ji yra įrodyta bandymais. Mano galva, tai tie neutrinai kurie viršyjo šviesos greitį arba nukeliavo laiku atgal arba jie sugeba rast "trumpesnį kelią" per kitas dimensijas (ne taip nerealu kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio). Bet kad šitą teorija patvirtinti reikia labai, labai brangios aparatūros (taip ir elementariųjų dalelių greitintuvas yra brangus). Reiktų pristatyti sensorių, kad būtų įmanoma tą dalelę stebėti ištisai, ne kaip dabar atskaitos taškuose kas 15 km (ar kiek ten). Tiesa, pamiršau paminėti. Kūnai pasiekę šviesos greitį įgytų begalinę masę. Kas vyktų toliau, nesu tikras bet manau atomai (jau būtų jie pavirtę į neutronus) suskiltų į kokios nors formos arba gryną energiją.

Dieve Dieve. Kokių tik mokslo genijų mūsų Lietuvoj nėra. Už Einšteiną protingesni (tiksliau protingesnis). Pasirodo Reliatyvumo teorija neteisinga! Turbūt sutapimas, kad dešimtis metų ją naudojam ir ji pasiteisina. Velniop visas Lorenco transformacijas, GPS palydovus, gravitacinius lęšius ir planetų orbitas.

>> Arwis, gal tau su anglų kalba prastai? Pagal tavo nuorodą Wiki straipsnis neprieštarauja o tik patvirtina tai ką aš sakiau, mokslinio metodo vienas iš kertinių akmenų yra kelti naujas teorijas ir hipoteses, tirti ir modifikuoti jas. Bet kokias, o ne kabinėtis ir pulti kaltinti kitus nemokėjimu atlikti eksperimentą, paklaidomis ir pan. Tik taip mokslas progresuoja, mokslo istorija tai begalinis klaidų, klystkelių bandymų, eksperimentų ir t.t. kelias. Kai mokslas nustoja kelti naujas teorijas ir laužyti senas, jis tampa religija. Ne veltui sakoma, kad didžiuosius atradimus, dėsnius ir teorijas sukūrė ir atrado "bepročiai", nebijoję laužyti dogmas ir kelti beprotiškas idėjas. Taip, Einšteinas vienas iš didžiausių genijų, nors kalbama kad jis buvo ties beprotybės riba. Aš nenoriu nuneigti jo darbų, bet jis ne dievas, ir jo teorijos nėra nepajudinamos, tuo labiau kad vis daugėja mokslinių atradimų ir duomenų, verčiančių mažų mažiausiai suabejoti jų teisingumu. >>>_alvydas_ , Unikalas: jūs vis bandote aiškinti viską Einšteino teorija. Jūsų teiginiai būtų artimi tiesai, jei tik Einšteino teorija būtų pašnibždėta Dievo. Pabandykite atitrūkti nuo jos, mokslas tai ne religija, o Einšteino teorija ne Biblija, nebūkite kaip davatkėlės bažnyčioje, kurios tik ir žino : tikiu į nekaltą prasidėjimą, tikiu kad Einšteinui teoriją padiktavo dievas

Nera cia jokios prolemos, ir taip aisku kad virsyti sviesos greiti galima, kas uzdraus?? Tereikia suteikti pagreiti pakankama, kas sunkoka siaip jau..

Aš.

Na gerai, sakykim gauni kokią tik nori pasaulio laboratoriją kokiam mėnesiui. Ką bandytum patikrinti, kad įrodyti ką sakai. Nesakau, kad iš esmės turi blogą nusiteikimą, bet kaip tą nusiteikimą rutuliotum įrodymo kryptim, jei kuriam laikui turėtum laaabai didelius resursus?

Cia kazkas rase apie galima paklaida del sviesos greicio skaiciavimo. Man irgi pasidare idomu, o galbut jie nevisai tiksliai ivertino ta sviesos greiti? Tarkim koks 4 ar 5 skaicius po kablelio yra netoks ir stai gavosi 60 ns paklaida?

Nenoriu ginčytis su fizikais, jie savo darbą geriau išmano, bet kodėl turime imti kaip pavyzdį fotonų greitį, kodėl neutrinai negali viršyti to greičio, nenoriu suklysti, bet argi neutrinai sąveikauja su aplinka mažiau, negu fotonai? Ir kaip gali subliūkšti daugelis svarbiausių fizikos teorijų, kai skirtumas tėra 60 ns? Galbūt tik neutrinai pasiekia maksimalų Visatos greitį?

na tokios laboratorijos žemėje kol kas nėra sukurta. Pirmiausia reikėtų bandyti neutrinus pasiųsti ne varganus 730 km, o mažiausiai kokius 90 000 000 km (pvz. iki Marso). Tada būtų galima operuoti gana nemažomis skaitinėmis reikšmėmis. Kai bandoma kažką įrodyti ypač mažomis skaitinėmis reikšmėmis, ypač lyginant su nagrinėjimo objekto skaitine reikšme, gauti tvirtus įrodymus praktiškai neįmanoma. T.y. gautas greičio skirtumas yra milijardinės !!! sekundės dalys. Kai operuojama tokiomis mažomis reikšmėmis, tai oponentams suteikia daug galimybių spekuliuoti skaičiavimo ir matavimo priemonių paklaidomis. Be to, Žemėje yra daug visokių trukdžių ir pašalinių poveikių, tikrame vakuume atvirame kosmose trukdžių ir pašalinių poveikių būtų mažiau ir rezultatai tikslesni.

Sita reliatyvumo teorija - didziausio sio amziaus geda. 99% tai nlbai supranta isvis apie ka ji, nes ji reikalauja tikrai auksto IQ ir geros logikos. Erdve, laikas ir mase yra trys zodziai, kuriu nlbai kas sugeba apibrezt. Reliatyvumo teorija gan idomi, bet jos paciuose esminiuose teiginiuse logikos nerasta. Pavyzdys: Sviesos greitis vakume pastovus -> laikas reliatyvus s*t=c visiem. yra dvi atskaitos sistemos. s*t1=300 000km/s ir s*t2= 300 000 km/s, bet pirmoj lygti sekunde trumpesne. Tai ar tikrai greitis vienodas? atrodytu 300 000km/s = 300 000 km/s -> km/s = km/s -> s = s; bet ar tikrai sekunde=sekunde?

siaip einsteino laikais buvo manoma kad viska supa eteris, kadangi vakuumo, kuriame nieko nebutu tai ir nera apie mus, o sviesos greitis eteryje yra mazesnis nei sviesos greitis vakuume, o kadangi neutrinai nesaveikauja su materija ir bangomis, gaunasi kad neutrinai sklinda tarsi vakuume. ir viskas issiprendzia. Siaip tai cia jokio reliatyvumo teorijos pazeidimo ir nera. skirtingo ilgio elektromagnetines bangos visata irgi turbut skrenda vos vos skirtingu greiciu ir tai nepriestarauja niekam

Matai, ne taip jau lengva su tais paneigimais, kai reikalas ateina iki praktinės realizacijos. O be to šitas eksperimentas, jei jis teisingas, tai dar beveik niekaip nesufleruoja kokia ta nauja teorija turėtų būti. Tik sudrebina nusistovėjusį tikėjimą, kas savaime labai sveikintinas faktas.

Siaip prisipazinsiu neskaiciau visu komentaru, taciau kilo paprasta mintis. Geriausi musu sukurti aparatai sugeba sukurti vakuuma, kuriame yra apie 100 daleliu kubiniame centimetre, na saules sistemos vakuume yra apie 10 daleliu/cm3. Tai jeigu priimame, kad sviesa vistik saveikauja su materija, o neturinai ne, tai galime sakyti, kad netgi vakuume sviesa yra kazkiek stabdoma, is ko ir gaunasi jos vos vos mazesnis greitis negu neutrinu.

Gal kas galėtų duoti greičio apibrėžimą pagal reliatyvumą? Šiaip seniau buvo visas kelias dalint iš viso laiko. Pvz: Dabar padėkim palydovą netoli Saulės ties jos disko centru. (.................Saulė......................) ..................(palydovas) ......................(Žemė) Tarkim žinom atstumą L nuo Žemės iki palydovo. Paleidžiam iš Žemės impulsą kuris atspindimas atgal po laiko T sugrįžta atgal. Paskaičiuojam vidutinį greiti 2L/T Gaunam šiek tiek mažiau nei c. Tai vistik koks greičio apibrėžimas?

Jei laikas ir erdve absoliutus, tada greitis reliatyvus. Dauguma stebejimu rodo, jog tai greitis yra absoliutus. Is to isplaukia kad butent laikas ir erdve yra reliatyvus. Butent tokia transformacija labiausiai ir pykstasi su zmogiskaja intuicija. Taciau ji yra logiskai teisinga. Savo laiku tai buvo beprotiska teorija, ir kam i galva galejo sauti ja sugalvoti? Tik genijui ir ne kitaip. Reliatyvumas numate tiek daug ivairiausiu efektu, jog dauguma ju buvo aptikti ir patvirtinti eksperimentiskai. Tokie komentarai kaip oGGio yra geda, o ne reliatyvumas. Reliatyvumas pati geriausia teorija kuria kadanors sukure zmogus.

>> oGGis: ar tu supranti, ką parašei???? Be to ar tu ją supranti ar ne teorija nepasidaro teisingesnė. Prieš kritikavęs pastudijuok ką ji teigia. >>Edcka: Kai minėjai apie laboratoriją iki marso tai nėra sprendimas. Atsirastų dvi ataskaitos sistemos judančios viena kitos atsžvilgiu ir eksperimentas pasunkėtų. Be to tau nuorodą į mokslinį metodą numetė su intensija pasiskaityti apie savo sapaliones, kad teorijos tik prielaidos, bei visiškus svaičiojimus apie greitį erdvėje ir parėmimą matomais aspektais. Matyt neskaitei visko.

Tokių, kaip Edcka bėda, kad kažkodėl visada suplakama religija ir mokslas... Taip, Reliatyvumo teorija šiuo metu buvo laikoma nepajudinama dėl to, kad nebuvo mums prieinamų įrodymų, kad yra kitaip. Jei kiekvieną vienetinį atvejį visada visi iš karto priimtų kaip ankstesnės teorijos paneigimą, tai nieko neturėtume, nė vienas tikslesnis elektroninis prietaisas veiktų bile kaip (GPS sitemoje, pvz., yra skaičiuojamos duomenų korekcijos dėl teorijose aprašytų dalykų ir bent iki šiol jos buvo būtinos ir 100 proc. teisingos). Jei vis tik šviesos greičio barjeras būtų paneigtas, vadinasi reikėtų kurti kažką naujo dar kraštutinesniems atvejams, kaip kažkada Einšteino reliatyvumo teorija pakoregavo/patikslino Niutono teorijas. O Niutonas iki šiol laikomas genijumi ir jo lygtys kuo puikiausiai tinka žemiškesniems mechanizmams. Taip, kad ponai Edzkos, nepikdžiugaukit ir nerėkit apie stabus. Genijai visais laikais sukurdavo kažką, kas buvo nauja ir teisinga tiems laikams (tam jie ir genijai), o progresas ir yra progresas dėl to, kad nestovime vietoje. P.S. jūs greičiausiai net neturėtumėte galimybės čia spamint ir burnot, jei ne Einšteino, Maksvelo ir kitų didžiųjų fizikų atradimai...

Yra toks paradoksas su ta kritika. Kuo labiau studijuosi vieną teoriją, tuo turbūt mažiau turėsi noro ją kritikuot. Tam, kad kritikuot reiktų labiau žinot istoriją kaip viskas vystėsi. Kokie iš tikro yra eksperimentai ir kaip kiti juos bando aiškint. Ir šitų dalykų nieks niekur nedėsto. Ir nėra jokios knygos. Gali tik susirinkt po trupinėlį. Bet, kad tam gaištum laiką, reikia pradinės nuostatos kaip Eckos. Bet čia tik pradžia, to toli gražu nepakanka. Čia tik motyvas rinkt informaciją, bet ne pagrindas kritikuot. Nedidelis pavyzdukas. Kodėl Einšteinas negavo Nobelio už reliatyvumą. O todėl, kad paraleliai Milerio eksperimentiniai darbai gulėjo ant Nobelio komiteto stalo. Kas dabar žino Mileri? Visi tik Maikelsoną su Morliu girdėję. O tai, kad Milelis darė daug tikslesnių eksperimentų tuo metu ir tokiu pat ir daug daugiau kartų, tai nieks nežino. Tikraja Milerio darbu paklaida tik nesenai sugebėta suprasti vokiečių mokslininkų, bet jis buvo apšmeištas ir "ištrintas" iš istorijos daug daug ankščiau.

Ecka skepticizmas yra gerai, kai jis yra konstruktyvus, o ne "aklas" kaip tavo išsakytas apie specialią reliatyvumo teoriją. Realiatyvumo teorija yra jau 100 metų ir Ir tavo teiginys kad žmogaus jutimai yra riboti yra niekaip nesusiję su šiuolaikinio mokslo taikomais instrumentais, kuriuos sukūrė žmogus kompensuodamas savo jutimų ribotumą. Carl Sagan: "Reikia suprasti savo pažinimo ribas su dabar esančiais instrumentais, nes žinosi kur gali suklysti"