Pakartotinių eksperimentų metu neutrinai vėl viršijo šviesos greitį

Gal norėtum tokį uždavinuką panagrinėt. Reliatyvumas teigia, kad krintant į gravitaciją egzistuoja mėlynasis poslinkis. Padarykim bangos dažnį labai nedidelį, kad jį būtų galima skaičiuoti. Arba tiesiog pakeiskim trumpais impulsais kas 1 sekundę. Tegu siųstuvas kas 1 sekundę siunčia koduotą impulsą, kad būtų galima dekoduoti impulso numerį. Padėkim siųstuvą kur gravitacija silpna. O imtuvą padėkim kur gravitacija stipri. Tarkim gravitacinio lauko stiprumas toks , kad dėl mėlynojo poslinkio impulsų dažnis padvigubėja. Tarkim impulsas nuo siųstuvo iki imtuvo eina kokį mėnesį. (nu gal vienam atrodys 1 mėnuo, kitam 2 , čia ne esmė) Dabar užveskim automatinį impulsų siuntimą keleriems metams ir pažiūrėkim kas gausis. Siuntėjas po to periodo galės nusiųsti telegramą, kad jis jau išsiuntė 10^n impulsų. Gavėjas perskaitęs šitą telegramą labai nustebs, nes jis jau bus gavęs apie 2*10^n impulsų, tai yra dvigubai daugiau nei siuntėjas išsiuntė ?

Is kur tokia isvada? Jei siuntejas metus siuncia impulsus, tai gavejas po puses metu issiuncia telegrama jog gavo visus jo (10^n) impulsus. Siuntejas po metu gauna telegrama jog gavejas gavo impulsus. Cia neatsizvelgiant i impulsu keliavimo laika. Perskaityk kol suprasi: Jei laikas ir erdve absoliutus, tada greitis reliatyvus. Jei nelaikai c greicio irodymu tai dar yra irodymas kad laikas stebetojams skiriasi (t.y reliatyvus). Pasinaudok matematine logika ir suprasi ka galima pasakyt apie sviesos greiti. Kas del kritikos, tai tik tegul sukuria kas teorija paaiskinancia daugiau, mielai pastudijuociau. Nera jokio prisirisimo. Beto kaip galima kritikuot tai ko nesupranti? Reliatyvumas paaiskina kodel laikas skiriasi (nors kodel nelabai tinkamas zodis fizikoje, labiau tiktu kaip, taciau mastymas supranta kaip kodel)

Čia tu biški kažko neįsigilinai. Eksperimento laiką galima padidinti iki tiek, kad telegramu apsikeitimo laiką galima skaityti nuliniu lyginant su viso eksperimento laiku. (Čia kūnai netolsta viens nuo kito.) Tai mano kritiką yra truputį kitu pjūviu. Pagrinde tai ne reliatyvumo kritika, bet eterio gynimas. Nes reliatyvumo atstovai teigia, kad eksperimentai paneigė eterį. Vą šitą teiginį aš pagrinde kritikuoju, nes dauguma reiškinių galiu paaiškint iš to eterio pozicijų. Yra kur negaliu, nes tam reikia žinot vidinę reiškinio mechaniką. Pats savaime tas faktas nieko nei paneigia nei patvirtina. Bet tas faktas, kad nesusiduriu su principinėm problemom verčia norėti surasti skirtumus ir juos patikrinti eksperimentiškai. Tie skirtumai nesimėto belekur. Tik keletą tepavyko sugalvoti ir jie iki šiol eksperimentiškai nepatikrinti. Čia pora žodžių apie kritiką ir jos pagįstumą

Man atrodo pakankamai isigilinau, tu supranti kad gravitaciniame lauke laikas suleteja silpnesnio lauko atzvilgiu?

Tai su tais laikrožiais aš nematau jokio reliatyvumo. (Arba netaip interpretuoju, bet tam ir uždaviau šitą klausimą, kad išsiaiskint.) Suprantu taip : tiesiog gravitacijoje laikrodis eina lėčiau. Čia nėr tokio kreizi reliatyvumo kaip SRT, kur priklausomai nuo stebėtojo m1 > m2 arba m2 >m1 Bet jei gravitacijoje laikrodis eina lėčiau 2 kartus ir dar impulsai ateina 2 kartus dažnesni tada išvis jis per savo vieną valandą gaus 4 kartus daugiau impulsų. Tai yra problema eina tik sunkyn.

tai yra vienas efektas o ne efektas kvadratu. Visada uzduotant klausima reikia klausti kam, nes absoliutus tik greitis, jo atzvilgiu laikas nesuletejes. O STR galioja tik uniform motion'e, ko praktiskai visatoje nera. Aproximacija skaiciavimams atlikti. STR ir GTR neisskiriami, jie kartu praktiskai paaiskina bent koki judejima.

Na gerai, dėl vaizdumo apsukim objektus mano mintiniam eksperimente. Tegu pradžioj abu būna toli nuo stiprios gravitacijos. Pažiūrim parodymus. Gaunam 2 impulsą per sekundę. Tada nuleidžiam siųstuvą į gravitaciją. Imtuvas pradeda gaut tik 1 impulsą per sekundę. Tai ar laikrodis gravitacijoje sulėtėjo ar išeinant iš gravitacijos raudonasis poslinkis atsirado? Jei abu, tada rezultatas turi sumuotis. Nes užtektų tik laikrodį sulėtint 2 kartus ir gautume 1 impulsą per sekundę. O pridėjus tokį pat raudonajį poslinkį gaunamas dažnis turi sumažėt dar pvz 2 kartus.

Mysliau rasai, bet pats nlbai ir znai ka rasai. Gal as ten ir neteisingai parasiau del ko reliatyvumas neteisingas, nes pagal tave laikas suleteje, o erdve issikreipia, tai gaunas kad km/s = km/s. Bet galiu ir kita pavyzdi sugalvot nesunkiai. Panasu, kad tu tiki kad reliatyvumo teorija tesinga, nes mokslininkai taip sako. Mano komentare nera nieko gedingo, net jei jis ir neteisingas. Va per tokius tavo koomentarius tai paskui ir baisu garsiai sakyt ka galvoji. Zinojai, kad laika ir erdve reliatyvumo teorija apibrezia vienaip, o Si sistemos vienetai kitaip. Zinojai, kad reliatyvumo teorija naudoja Si sistemos vienetus? Is to gaunas nelogiskumas Pvz: Si sistemoj: v=f(s;t); reliatyvumo teorija teigia t=f(v); s=f(v); Is to isplaukia: greitis apibreziamas, kaip laiko funkcija, o laikas, kaip greicio funkcija. Reliatyvumo teorija naudoja abu laiko apibrezimus, ir tuos pacius vienetus dviem skirtingiem dalykam.

NE. Siųstuvas, esantis stiprios gravitacijos lauke, vistiek gaus tuos pačius 2 impulsus per sekundę.

Fantastika. Suplakei du skirtingus dalykus į vieną, ir džiaugiesi paneigęs reliatyvumo teoriją.

Gauna imtuvas , jis lieka silpnoj gravitacijoj. Čia ką parašei išvis

Esminis reliatyvumo teorijos teiginys yra, kad sviesos greitis vakume yra vienodas visiem stebetojam. Visos kitos isvados isvedamos is sio pagrindinio teiginio. Is to isplaukia kad erdve ir laikas yra reliatyvus. Is to isplaukia, kad skirtingiem stebetojam matuojant sviesos greiti. s1/t1 = s2/t2; (1)suletejes laiko greitis ir iskrepta erdve islieka matuojant bet kuri kita greiti. Is to isplaukia: kad visu kunu greitis vakume yra vienodas visiem stebetojam. Kas akivaizdiziai nera teisinga. Ar (1) teisingas? Taip, nes jeigu sviesos greitis absoliutus, vadinas naudojant sviesos greiti, galime nustatyt ir bet kurio kito kuno greiti pagal erdves iskraipymus. Vadinas visi greiciai yra absoliutus ir nepriklauso nuo stebetojo.

o tam - , ka rasau yra samone ir viskas logiska. O jeigu nelogiska, tai galetumem parodyt kurioj vietoj nelogiska, vietoj to kad rodytum nepasitenkinima ir arogancija.

Nesupratau kaip padarei tokią išvadą? Šiaip sulygint laiko tėkmę skirtinguose taškuose nėra visiškai objektyvaus būdo. Galim tik atsisiųst signalą iš kitos vietos, tada pritaikius teorinį modelį kaip tas signalas galėjo keliauti ir kas jam kelionėje nutiko išskaičiuojam to kito laikrodžio greitį. Tik yra šioks toks skirtumas kurią teoriją nagrinėsi. Nuo to priklauso koks bus to signalo "grafikas" ir kokios išvados apie to kito laikrodžio greitį.

Na jei manai, kad supranti kaip čia gaunasi tai gal gali paaiškint detaliau. Kaip minėjau nuleidom siųstuvą į gravitaciją. Imtuvas liko išorėje. Siųstuvas siunčia impulsus arba sinusoidines bangas čia nėr skirtumo. Svarbu tik dažnis. Gal sinusoidinės bangos vistik vaizdžiau, kad neužmirštum raudonojo poslinkio įskaičiuot. Kaip tu čia skaičiuoji, kad dažnis liks toks pat, jei visiem žinoma, kad iš žvaigždės atėjusi šviesa turi raudonajį (gravitacinį) poslinkį lyginant su tų pačių atomų spektru gautu iš šaltinio Žemėje. Bet nagrinėkim žemą dažnį, nes fotono bangeles sunku sunumeruoti.

).

Tai ir kalbu nuo pradziu apie žemą dažnį. Koks skirtumas kokia bangos/signalo forma. Mūsų eksperimentui tai neturi jokios reikšmės. ar sinusinė 1Hz ar trumpi impulsai kas 1 sekundę.

gravitacija lemia viena - erdves islinkimas, is to seka visi efektai, red shift, time dialtion ir t.t., ir jie nesidaugina.

Na pvz, kai takas kreivas aš žinau, kad kreivai sudėtos plytelės. Kokios "plytelės" kreivai sudėtos erdvėje?