Suformuluotos lygtys, nusakančios judėjimą didesniu nei šviesos greičiu

Heksogenas girdėjo, kad yra kažkokios formulės, bet nelabai supranta, kodėl - o tu nežinai formulių, bet parodei, kodėl jos turi būti.

Einsteinas sugalvoja postulatą kuris akivaizdziai yra nesamone. apie dviejų įvykių buvimą vienu laiku. Šis postulatas skamba taip; du įvykiai įvyko vienu ir tuo pačiu metu, jei stebėtojas pamatis juos vienu laiku. Tai reiškia, jei mėnulyje blykstelėjo žaibas, jūs iškart jį pamatot, nekreipiant dėmesio į atstumą, kurį turi nueiti šviesos fotonas nuo mėnulio iki jūsų akies tinklainės ir neuronų (1,33 sekundes). bet toks absurdas įmanomas tik tada, kai tarp mėnulio ir žemės nebūtų atstumo -S. Tokiu būdu, panaudojus savo nesąmoningą postulatą, Enšteinas atsikrato atstumo - S, ir gauna galimybę keisti konkretų įvykio laiką (konkretus laikas-pagal Niutono teoriją). Taip atsirado subjektyvus laikas. su tuo subjektyviuu (abstrakčiu) laiku galima kurti "stebuklus" jo teorijoje, padidinti arba sumažinti vienos sekundės trukmę.

Jeigu nesupranti postulato, tai jis ir atrodys nesąmonė. Konkretaus laiko nėra, kiekvienam stebėtojui jis yra skirtingas. Jeigu septintokui šaknis iš -1 neegzistuoja, tai nereiškia, jog ji neegzistuoja: taip pat ir su Niutono teorija, kuri yra netiksli ir Einšteino pristatyta SRT tą netikslumą ištaiso.

iki Ensteino , teorinėje fizikoje nebuvo nei stebėtojo, nei skraidančio laikrdžio. Sekundės etalonas tada buvo 1/86400 dalis apsisukimo laiko meridiano. įvedamas klaidingas sekundės etalonas 1/86400 dalis apsisukimo laikrodžio rodyklės. Antrasis postulatas apie šviesos greičio pastovumą panaikina menamą šviesos greitį c<c`arba c>c`. sviesos greitis sviesos saltinio judėjimo greičio atžvilgiu - c` . Tai buvo reikalinga tam, kad atsikratyti menamo šviesos greičio c`= (c-v) arba (c+v) priklausomai nuo to, ar šviesos šaltinis artėja, ar tolsta.

Taip buvo patvirtinta daug kartu : Mokslų daktaro L. Vango pravesti eksperimentai Prinstoune davė pritrenkiančius rezultatus. http://physicsworld.com/cws/article/news/2810. Eksperimento esmę sudaro tai, kad šviesos impulsai, praleidžiami pro erdvę, užpildyta išretintomis Cezio dujomis, įgavo greitį, kuris 300 kartų viršija šviesos greitį. Kas įdomiausia, pats L.Vangas ir jo grupė, bijodami aišku ko (puolimo Einšteino teorijos šalininkų), stengiasi visais įmanomais būdais pateisinti bandymo rezultatus,pritempinėdami juos prie Enšteino teorijos.Nors greitis yra gautas ir tai faktas, kuris vienareikšmiškai neigia Enšteino teorijos teisingumą.

Na šitie greitos/lėtos šviesos efektai jau seniai žinomi ir bent jau lazeristų nestebina. Na gal tik 300 kartų viršijimo dar neteko girdėt. Bet niekas ten Einšteino teorijos neneigia. Paneigs nebent tada, kai sugebės informaciją tokiu greičiu perduot. Beje, jei nepastebėjai, ten gavo neigiamą greitį, kas reiškia, jog impulsai sklinda į priešingą pusę... Ir nėra ten jiems ko bijot (nebent eksperimentą "nešvariai" atliko).

Hmm... Gaunasi keistas paradoksas - šviesa turėtų turėti be galo daug energijos... Bet fotonas neturi masės... Kažkur galai nesueina. Ko gero, gausim pamatyti dar kokią nors naują fizikos rūšį, kur reliatyvumo teorija bus tik atskiras atvejis.

Nu tai gerai tada paimam Pagal ensšteino antrąjį postulatą, kad sviesos greitis vakume yra konstanta (nekintantis dydis) ir maksimalus visiems materialiniams objektams. Jeigu materialinio objekto greitis bus didesnis nei konstanta, tai pagal lorenco formulės atliktus pertvarkymusmasė turėtų artėti prie begalybes skaitant ir tariamą fotono masę. Tai turėtų įvykti pagal formules. O realybėje realus lazerio spindulys praeidamas pro realias cezio dujas, judėjo greičiu 300 kartų (90 000 000 km./s) greičiau nei "leidžia" jam formulė. Kas svarbiausia, fotonų masė, šiame šviesos impulse, ne tapo begaline. Fotonai liko tokie pat, kaip ir prieš patekdami į specialią dujų aplinką. Gamta negyvena ir nepaklūsta matematikos įstatymams, kurie yra tik proto žaidimai, daugiau ar mažiau atspindintys matomą realybę.

Nuo kada fotonai turi turet begaline mase? Ir kas cia per nesamone 300 kartu virsija sviesos greiti? Mediume greitis skiriasi ir keiciant bangos ilgi gali skirtis ir laikas tai normalu, o ten tam straipsni tai kazkokia nesamone parase, fotonas per dujas atkeliauja anksciau nei kad buvo isspinduliuotas? Tegul iranga pasitikrina, ar galva persisviecia. Italu mokslininku "atradimas" ir tas itikimesnis buvo. Ech, 12 metu senumo eksperimentas kuris jau seniai paaiskintas ir atitinka reliatyvuma, nieko naujo.

Taip kad neskubėk čia kelt konspiracijų teorijų, o pirmiau pasidomėk kur, kas ir kaip.

Gerai dabar truputi is wikipedios. 1904 metais Olandų fizikas Lorencas, pats to nesuprasdamas, išveda Doplerio efekto formules. 1905 metais A. Enšteinas įveda į teorinę fiziką stebėtoją ir skraidantį laikrodį. Be šių dviejų dalykų sumodeliuoti Doplerio efektą neįmanoma, Einšteino specialioje teorijoje. Sumodeliavus Doplerio efektą Enšteinas pakeičia tikrąsias priežastis, dėl kurių atsiranda šis efektas į melagingas priežastis ir paverčia Doplerio efektą į specialią reliatyvumo teoriją. Matematiniam savo teorijos pagrindimui jis paima Lorenco formulę, atskleidžiančią Doplerio efektą. Kuri savo išore nepanaši į jau žinomas ankščiau formules, atskleidžiančios tą patį Doplerio efektą. Kitaip sakant užmovė ant karvės ragų kepurę, o kanopas paslėpė, uždėjus kerzinius batus ir aiškina, kad tai ne karvė Tai tarsi testas žmogaus kvailumui patikrinti. mus supantis pasaulis yra matomas buvusiam laike, nes, kad vaizdas patektų, iki reikiamų neuronu, reikalingas laikas - t, per kuri šviesos fotonas turi nukeliauti atstumą, iki atitinkamų neuronu -S. Kuo atstumas didesnis, tuo daugiau laiko reikia šviesos fotonui jį įveikti. Pavyzdžiui kaip temoj ir anksciau minejau apie mienulio sviesa, nuo mėnulio šviesa atkeliauja, per 1,33 sekundės. Tuomet reikia suprasti, kad visi matomi reiškiniai vyko jau praeitį, o ne realiame laike, mes net savo atvaizdą veidrodyje matote buvusiame laike, nes jam nukeliauti atstumą, iki neuronų reikia laiko. Enšteino teorinėje fizikoje šito nėra, nes ten neegzistuoja tokios kategorijos kaip atstumas -S. Ten fiksuojamas tik subjektyvus kažkokio reiškinio, ar įvykio laikas. Tam jis sugalvoja postulatą apie dviejų įvykių buvimą vienu laiku. Su laiku vistiek atsiras , kurie paneigs Ensteino teorijas(.......)

Tu bent pats supranti, ką rašinėji?

- manau supranta, jis viską aiškina teisingai tuo atveju, jeigu jis operuoja sąveikos greičiu, gerokai viršijančiu C, tuomet jis gali stebėti vėluojančią šviesą, doplerio efektus kaip ir "iš šalies"..

O tu pats supanti kodel taip parasei? Tu tik ta sugebejei parasyti? zmogau jei nesutinki diskutuok!

Teisingai pastebeta! Iš pasaulio baigia išnykti pati objektyvios tiesos samprata. Melas pateks į istoriją. Džordžas Orvelas.

Beje, prieš pradedant tą daryti siūlau iš pradžių pasigooglinti kiek jau bandymų mėginta daryti, kad paneigtų Enšteino postulatus ir tada blaiviai pradėti mąstyti. P.S. Tamsta, žinai, kas yra per daiktas Occam'o skustuvas?

, kur ims ir paneigs Enšteino postulatus.. Netyčiom pasižiūrėjau į veidrodį Tai gauk duomenis iš tų lenkų tada pažiūrėsim. http://en.wikipedia.org/wiki/Pulsar_clock Aišku jei jie neblefuoja dėl skelbiamo tikslumo. Kažko jie man neatsako...

Jums neatrodo, kad patsai puikiai suvokia, kokios smarvės š. mala? Te jums kabliukas, skaičiuosim kilbukus.

O kiek