Trumpas kursas: Bendrasis reliatyvumas

greičiai x ir y keičiasi neproporcingai Vx/Vy nelygu Vxi/Vyi perėjus į kitą terpę? ir tai visai nepriklauso nuo terpės orientacijos (vidinio molekulių pasukimo)..

Čia banginė savybė, bent jau per bangą dar lengviau paaiškinti.

Dalis matematikos susijusios su judėjimu apskritimu yra išspręsta (Hafele–Keating eksperimentas). http://thespectrumofriemannium.wordpres ... west-east/ Pagreitis reliatyvumo teorijoje http://thespectrumofriemannium.wordpres ... lerations/ http://thespectrumofriemannium.wordpres ... ion-in-sr/ Taikant klasikinę, supaprastintą (čia vadintą Ivanovo) tik tiesiaeigiam lygiagrečiam tarpusavio atstumo tiesei greičiui, nėra gaunamas tikslus rezultatas, nes reikia įvertinti ir šoninio judėjimo Doplerio efektą (antrojo laipsnio Doplerio efektas, ir tt.) (1+z)=gamma Realiai reikėtu taikyti pilną formulę papildyta pagreičiu. http://thespectrumofriemannium.wordpres ... ativity-i/

Pora minčių dėl nuorodų: Hafele–Keating eksperimentas elementariai skaičiuojasi jei darom prielaida, kad eteris nesisuka kartu su Žeme, taigi judant į vieną puse didinam greitį eterio atžvilgiu, o į kitą mažinam. Čia pilnai užtenka įskaitytį tik linijinį greitį ir gravitaciją. Transverse Doplerio efekto mano sistemoj išvis nėra. Visus eksperimentus galiu paaiškint paprastu Dopleriu (na truputį praplėstu, bet tinkančiu ir vandeniui) ir masės padidėjimu dėl linijinio greičio eterio atžvilgiu. Galim panagrinėti bet kurį eksperimentą dėl aiškumo.

Jei kažkokio efekto nėra tuomet reikėtu nuo to pradėti. http://spiff.rit.edu/classes/phys314/le ... ppler.html

Ne taip supratot, tą patį reiškinį aš galiu paaiškint kitaip. Reiškinys ir paaiškinimas nėra tapatūs dalykai. Man gerai žinomi Ives Stilwell ir panašūs eksperimentai. http://en.wikipedia.org/wiki/Ives%E2%80 ... experiment Čia ne Dopleris o kūnas judėdamas eteriu turi didesnę masę, bet dėl impulso tvermės dėsnio P=mv padidėjus masei sumažėja greitis tuo pačiu koeficientu. Turim ale laiko sulėtėjimą viskam kas turi masę. Nors kūno masė padidėja , bet jo sužadinti energetiniai lygmenys sumažėja tuo pačiu koeficientu. Todėl kūnas spinduliuoja ir absorbuoja mažesnisį dažnį. Na dar klasikinis Dopleris kažkaip niekur neužrašytas pilnai (tiesiog neradau), tai čia užrašiau imtuvui. Tas arcsinusas formulėj yra labai svarbus daugeliui eksperimentų. http://img849.imageshack.us/img849/8812 ... rether.png Siustuvui analogišjai tik atvirkščiai. Nebeprisiruošiau nupaišyt.

Taip, dabar jau akyvaizdžiau. Gal galima formules užrašyti tas, kurios keičiasi?

Pažymiu arcsin rezultatą a4, ir <> žymiu vektorius, pr projekciją. Tuomet naudojant klasikinę Doplerio formulę w=0 koordinačių sistemoje f=f0(1-(<vi>-<w>)/c0 pr<c0>)/(1-(<vs>-<w>)/c0 pr<c0>) imtuvui, kai vs=0, vi=v f=f0(c0-v*cos(a3+a4))/(c0+w*cos(a2+a4)) ?

Aš minėtą formulę išsivedžiau plokštumai kuri eina per visas nubraižytas linijas išskyrus v. Jei v nėra šitoj plokštumoj tada imam v projekciją į šitą plokštumą. Tada jei w=0 ir a4 = 0 viskas išsiprastina iki f=f0*(1-v*cos(a3)/c0) Jei teisingai supratau klausimą? Dėl prieš tai buvusio klausimo apie formules kurios keičiasi reik truputį pagalvot kaip čia papračiau paaškinti.

- blogas ne terminas, Jūs naudojate pasenusią ir neadekvačią metodologija, kuri niekaip nevertina eterio kaip kvantinio lauko, o šviesos kaip energetinių kvantų.

1. c ne konstanta. 2. Kitoks Dopleris. 3. Jokių erdvės transformaciju (nei SRT, nei LET styliumi) ir erdvelaikio tik absoliutūs kūno savybių pokyčiai. (Čia Ivanovas pateikia savo transformacijų versiją, kuri gal būt pateisinamą praktiniais sumetimais, http://mirit.ru/rd_2007en.htm nes mes patys galim būti sutrumpėjusios liniuotes. Bet kadangi aš kuriu minimalistinę sistemą eksperimentų generavimui man to praktiškai nereikia, vien jau dėl papildomų nereikalingų klaidų galimybės.) Būtina skirti du dalykus, atstumą tarp nepriklausomų taškų, kuris niekaip nepriklauso nei nuo jų, nei nuo mūsų judėjimo ir surištos sistemos judėjimą eteriu, tada turim tos surištos sistemos matmenų sumažėjimą. Todėl aklai taikant transformacijas čia galima stipriai nuklysti. 4. Klasikinė greičių sudėtis 5. Kūnų sutrumpejimas pagal Ivanovą ( aš ir pats jį suradau, bet Ivanovas daug ankščiau ). 6. Apie laiko sulėtėjimo priežąstis jau rašiau, ir kaip to tiesioginę pasekmę sužadintų lygmenų sumažėjimą to pačiu koeficientu (1-w^2/c^2). 7.Pagrindines masės ir energijos formules be reliatyvumo pabandžiau išvesti čia: http://cosmoquest.org/forum/showthread. ... mass/page3 69, 71, 93 postai. Fotono ir masės sąvybes gravitacijoje gal dabar neverta liesti, nes labai išsiplėsim, bet aš ten taip pat apsieinu be kreivų erdvių ir erdvėlaikių. Bet aš dabar nepasiūlysiu eksperimento kuriuo galėčiau atskirti savo hipotezės nuo BRT. Jei ir būtų tokia galimybė, tai būtų perdaug brangu, o čia kur pasiūliau ant disko turbūt net Lietuvoj įmanoma padaryti, todėl ties tuo eksperimentu ir norėčiau susikoncentruoti. Nors aš nežinau aišku koks tas w realiai yra. Gal net beveik 0 Žemės centro atžvilgiu, tai reikštų, kad didelės masės jį velka, (na žodis velka nelabai, jei manyt, kad eteris iš virtualių dalelių, tada greičiau tiktų terminas regeneruojasi) O gal net kokie 300km/s , to irgi jokie dabartiniai eksperimentai nepaneigė. Būtent tas arcsinusas doplerio formulėj ir neleistų aptikti net 3000km/s eterio judėjimo pvz. Ives Stilwell tipo eksperimentu, apie Maikelsono net nėr kalbos prie jokio greičio.

Ne laukai sukuria eterį, o atvirkščiai laukus sukuria eteris. Nors bala žino kaip ten viskas yra, atsakymas po milijardo kokių metų

p.s. .. aišku nepretenduoju į išsamų aprašymą, bet hipotezių kūrimas privalėtų eiti šia linkme, nes Jūs aprašėte doplerio efektą pučiant vėjui, kai Lietuvos policininkas neteisingai ultragarsu išmatuoja automobilio greitį laukuose..

Aš ne prieš jei pasiūlytum konkretų eksperimentą, ne įdeologiją. Kvantinis eteris, kvanteris galėtų būti ir taip. Čia klasikinis Dopleris, kodėl turėčiau naudotis reliatyvistiniu.

.

Panašu į algebrinę klaidą. Pirmosios išvestinės formulė yra netiksli ar nefundamentali. Klasikinė nereliatyvistinė Doplerio formulė yra viena ir nėra tiek sudėtinga, kad reikėtų aproksimacijų. Geriausiai jų vengti, nes tai rimtas paklaidų šaltinis. Aproksimacijos tinka inžineriniuose skaičiavimuose, kai jau yra pilnai pasitvirtinusi ir žinoma teorija, o nagrinėjant teorijas ir jų fundamentalumą, nelabai. Jei w=0 koordinačių sistemoje aprašomas imtuvas ir w nebūtinai yra lygi 0, gaunasi <c0> greitis ir <v>-<w> judėjimo greitis (2D atvejis) f=f0(c0-v*cos(a3+a4))/(c0+w*cos(a2+a4)) Jei aprašoma imtuvo koordinačių sistemoje, gaunasi <c> greitis ir <v> f=f0(1-v*cos(a3)/c) Abi formulės gaunasi kitokios. Skirtumas iš pirmo žvilgsnio nedidelis, bet jis yra.

Pataisiau formulės + į -. Yra dvi Doplerio formulės. Klasikinė nereliatyvistinė formulė jei, yra išskiriami Vb,Vb1 bangos greičiai. f=f0(1-<vi>/|Vb|pr<Vb>)/(1-<vs>/|Vb1|pr<Vb1>) ar naudojant skaliarinę sandaugą f=f0(1-<vi>*<Vb>/Vb

f ir f0 ką reiškia susitikrinkite ir jei reikia apverskite. Abi formulės formos skiriasi tik daugyba iš gamma funkcijos (Lorenco transformacija). LET teorijoje ji yra kitokia, modifikuota su w. gamma=1/(1-(<v>-<w>) SRT sako, kad visada w=0 ir formulė tampa šiuo metu naudojama. Klausimas ar matematiškai ir eksperimentiškai w gali būti nustatomas?

Gal kas yra skaitęs, kur buvo Didžiojo Sprogimo taškas visatoje. Nors mums atrodo, kad visos galaktikos nuo mūsų tolsta, gal galima būtų nustatyti tolėjimo vektorių dydžius ir kryptis, kad eidami vektorių kryptimi atgal, rastume pradinį tašką?