Gravitacinių bangų istorijoje - ir Lietuvos pėdsakas (15)
Ketvirtadienį patvirtinę gravitacinių bangų atradimą, mokslininkai įrodė, kad prieš šimtmetį Alberto Einšteino parašyta bendroji reliatyvumo teorija teisinga. Vilniaus universiteto profesorius fizikas Juozas Vidmantas Vaitkus primena, kad A. Einšteino bendroji reliatyvumo teorija remiasi iš Lietuvos kilusio mokslininko Hermano Minkovskio idėjomis.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Manoma, kad iš H. Minkovskio aprašyto matematinio metodo išplaukė ir A. Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos išvados, – pasakojo J. Vaitkus. – H. Minkovskis sukūrė matematinį modelį, kuris leido ne tik A. Einšteinui, bet ir daugybei kitų kitų mokslininkų lengvai analizuoti bendrosios reliatyvumo teorijos principus. Reliatyvumo teorija nusako, kaip laiką ir erdvę aprašyti ta pačia lygtimi. Visa erdvėlaikio sistema – Kauno priemiestyje gimusio žmogaus matematinio metodo pasekmė.“
Žydų kilmės matematikas ir fizikas H. Minkovskis mokėsi Kauno gubernijos gimnazijoje, vėliau išvyko į Karaliaučių, kur, baigęs mokyklą, studijavo Karaliaučiaus universitete, po to – Bonoje.
H. Minkovskis iškėlė hipotezę apie bendrą erdvės ir laiko vienybę, nustatė jos geometrinę struktūrą.
Nobelio premijos vertas atradimas
Gravitacinės bangos buvo paskutinė nepatvirtina svarbi A. Einšteino bendrosios reliatyvumo teorijos dalis.
„Tai buvo trūkstamas reiškinys, kuris reikalingas, kad iki galo suprastume ir patvirtintume bendrąją reliatyvumo teoriją, – aiškino J. Vaitkus. – Tie procesai, kurių metu vysta erdvės ir laiko sutrikdymas, nėra vienetiniai reiškiniai – jie vyksta visoje Visatoje. Gravitacinių bangų aptikimas parodė, kad jau sukurta technologija, kuri leidžia stebėti gravitacines bangas ir tirti, kas vyksta Visatoje.“
Mokslininkai tikisi, kad gravitacinės bangos padės išspręsti ir kai kuriuos mokslo kausimus – geriau suprasti, kaip veikia gravitacija, ar tiksliai įvertinti, kokiu greičiu plečiasi Visata. Vis dėlto, J. Vaitkaus teigimu, džiaugtis naujais atradimais dar anksti.
„Viskas pagrindžiama naujų faktų paieška. Kai kalbame apie greitėjančią ir besiplečiančią Visatą, nėra aiškus šis mechanizmas, todėl galime tik tikėtis papildomų duomenų. Kol kas tai – tik viltis“, – sakė J. Vaitkus.
Mokslo bendruomenėje beveik neabejojama, kad už gravitacinių bangų atradimą bus skirta ir Nobelio fizikos premija.
Bendrojoje reliatyvumo teorijoje teigiama, kad kosmoso erdvėlaikį gali iškreipti masyvūs Visatos objektai – panašiai kaip į vandenį įmestas akmuo sukuria raibulius paviršiuje, šie kosminių kūnų sukuriami erdvėlaikio iškreipimai per kosmosą sklinda gravitacinių bangų pavidalu.
Didžiausias gravitacinių bangų šaltinis yra besijungiančios juodosios bedugnės, neutroninės žvaigždės ir supernovos.
A. Einšteino reliatyvumo teoriją sudaro specialioji reliatyvumo teorija ir bendroji reliatyvumo teorija. 1905 m. parašytoje specialiojoje reliatyvumo teorijoje nagrinėjamas judėjimas tarp skirtingų inercinių atskaitos sistemų vienu specialiu atveju, kai judėjimas tiesiaeigis ir tolygus.
1915 m. parašytoje bendrojoje reliatyvumo teorijoje aiškinamas materialių kūnų judėjimas bendru atveju, taip pat aprašoma ir gravitacija.