Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad į Iziumo sektorių atvyko rusų pajėgų pastiprinimas, tačiau puolimas stringa. Karybos žinovai paaiškino, kodėl ukrainiečiai tiek ilgai nesitraukė iš beveik prarasto Sjeverodonecko.

Iziumo sektoriuje esančių Krasnopilės – Dolynos – Bohorodyčnės ruože agresorius pristabdė atakas, daugiau pastangų pulti rodo siekdamas apeiti šį ruožą iš šiaurės vakarų, tačiau lygiai taip pat nesėkmingai.

„Visi turbūt girdėjome ir matėme Iziumo sektoriuje sunaikintas bent dvi orkų vadavietes. Spėjama, kad taip šiame kare sveikinasi HIMARS. Ir tai tik pradžia – bus daugiau ir tiksliau. Tiesa, buvo vertinimų, kad neva šis smūgis sustabdė orkų puolimą link Slaviansko, tačiau dėl to nebūtume tokie tikri“, – pabrėžia jie.

Rusų pastiprinimas, pasak ekspertų, jau atvykęs prieš kurį laiką, tačiau nepaisant to puolimas šiame sektoriuje stringa jau kelinta diena.

Tad kol kas didelio agresoriaus puolimo nebuvimas gali būti ne tik sietinas su sėkmingu HIMARS, „Locked N’ Loaded“ žodžiais – prisirašymu, bet labiau su iki tol vykdytais nuosekliais ukrainiečių veiksmais šiame sektoriuje.

Pasak karybos žinovų, rusų Limano grupuotė toliau nejuda. Jie neatmeta, kad ir nejudės, o bus išnaudojama kaip sąlyginai saugus artilerijos vienetų pozicijų rajonas, iš kurio netiesiogine ugnimi galima remti manevrinių vienetų puolimą tiek Slavianske, tiek Siverske.

Ekspertai svarsto, kad grupuotėje esantys manevriniai vienetai, galbūt kaip operacinis rezervas, papildys rusų Iziumo ir Sjeverodonecko grupuotes.

Pasak karo žinovų, ukrainiečių pajėgos, tikėtina – Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) vienetai, toliau sudėtingomis sąlygomis vykdo ribotas operacijas Sjeverodonecko mieste bei Borivskėje – Voronove – Syrotyne: pasalos, žvalgyba, taikinių aptikimas ir artilerijos iškvietimas.

Jos siekia trikdyti rusų įsitvirtinimą mieste ir taip laimėti laiko į Lisičianską atsitraukusiems ukrainiečių vienetams persigrupuoti bei užimti naujas gynybines pozicijas.

„Svarbu pasakyti, kad mūšių išvargintoms pajėgoms po atsitraukimo užimti naują gynybos ruožą nėra lengva užduotis. Nors, tikėtina, gynybai gilumoje buvo ruoštasi, vis vien daug atsitraukusių vienetų gavo naujus uždavinius, dėl to reikalinga jų bei naujos vietovės analizė, logistinis papildymas, padalinių pergrupavimas, reorganizacija, galiausiai poilsis. Tad tai, ką daro tie vyrai priešo okupuotoje teritorijoje, ne tik didvyriška, bet ir kritiškai svarbu tolimesnei Lisičiansko gynybai“ – rašo jie.

Mykolajivkos – Myrna Dolynos ruože toliau tęsiasi mūšiai, rusų bandymai pasiekti Lisičiansko pietinius pakraščius ir čia įsitvirtinti vėl baigėsi nesėkme.

„Locked N’ Loaded“ teigimu, ukrainiečiai ne tik ginasi. Sprendžiant iš to, kad mūšiai tęsiasi rusų naujai užimtose vietovėse, gynėjai galbūt sugeba kontratakuoti.

Mūšiai aplink kelią Bachmutas – Lisičianskas bei Svitlodarsko ruože tęsiasi, tačiau susidaro įspūdis, kad dalis kovingiausių vienetų veikia labiau Mykolajivkos – Myrna Dolynos link.

Ekspertai rašo, kad Sjeverodonecko – Lisičiansko sektoriuje ukrainiečiai įsitvirtina naujame gynybos ruože ir, panašu, kad trauktis niekur nesiruošia.

Kelias Siverskas – Lisičianskas jau dabar pasiekiamas rusų artilerijai tiek iš pietų nuo Mykolajivkos, tiek nuo šiaurinio Severskyj Doneco upės kranto.

Nuo Mykolajivkos iki kritiškai svarbios Verchnokamjankos yra apie 8 km, o iki kraštinio ukrainiečių taško šiaurėje, Bilohorivkos – apie 20 km.

„Pritraukus rezervus tokie atstumai orkų manevriniams vienetams nėra neįveikiami. Orkai jau Bachmuto sektoriuje parodė gebėjimą gana plačiu frontu (28 km) sukaustyti ukrainiečių pajėgas, priversti gynėjus išskaidyti rezervus ir stumtis į priekį“, – konstatuoja jie.

Kita vertus, pasak jų, ukrainiečiai taip pat parodė, kad ne tik moka gintis, bet ir geba sėkmingai atsitraukti.

Tačiau, pasak ekspertų, yra keli niuansai:

• Sąlyginai nedidelis, apie 30 km ir priešo apšaudomas atsitraukimo koridorius.
• Gerokai gausesnės, t.y. sudėtingiau valdomos nei Zolotėje ar Sjeverodonecke ukrainiečių pajėgos.
• Naujos gynybos linijos stiprinimas (uždarymai perėjų per minų laukus, nauji ugnies planai, fortifikacijos tobulinimas ir pan.).
• Ankstesnių ukrainiečių atsitraukimo operacijų pamokas išmokę rusai galbūt elgtųsi kitaip, todėl jei vėl tektų trauktis, jau taip paprasta nebūtų.

„Tai perskaitę paklausite – tai negi ukrainiečių generolai ir štabai akli? Tikrai ne akli. Jie situaciją žino gerokai geriau nei bet kuris iš mūsų sėdintis ant sofos, analizuoja visas grėsmes ir ieško joms priešnuodžių. Vieno iš tokių priešnuodžių veikimą matėme Iziumo sektoriuje. Į mūšio lauką atvykus HIMARS, sinchronizavus jų veikimą su jau naudojama artilerija ir sudarius vientisą ugnies sistemą, ukrainiečiai įgauna pajėgumą metodiškai riboti (mažinti) atskirų ruožų priešo puolimo potencialą bei po truputi periminėti iniciatyvą“, – teigia jie.

„Locked N’ Loaded“ teigimu, tikėtina, kad būtent tai ir yra viena iš priežasčių, kodėl ukrainiečiai tiek ilgai nesitraukė iš beveik prarasto Sjeverodonecko.

„Nesitraukia ir dabar iš ne itin dėkingų gynybai pozicijų. Laimėti laiko, sulaukti mūšio lauke žaidimo taisykles keičiančių netiesioginės ugnies sistemų ir tada pradėti metodiškai lupti priešą – štai kokie gali būti gynėjų tikslai. Ar esame teisūs ir jei taip, ar tokia strategija pasiteisins – matysime“, – rašo ekspertai.

Komentarai ()