Tyrimas: jei Rusija įgyvendintų savo branduolinius grasinimus - planetą pakeistų tūkstančiams metų ()
Modeliuojant galimo branduolinio karo pasekmes numatoma, kad vidutinė pasaulio temperatūra planetoje sumažėtų 10 laipsnių pagal Celsijų.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios ne kartą grasino JAV ir kitoms Vakarų valstybėms branduoliniu smūgiu. Šie pareiškimai skamba kaip Rusijos Federacijos reakcija į didėjančią paramą Ukrainai kare prieš agresorių. Bet kas bus, jei Rusija įvykdys savo grasinimus ir pradės branduolinį karą? Nauji šios katastrofos pasekmių modeliavimai rodo, kad nukentės visa planeta, o Žemėje prasidės mažasis ledynmetis, kuris tęsis tūkstančius metų, rašo „Daily Mail“.
Remiantis nauju tyrimu, kurį atliko JAV Luizianos valstijos universiteto mokslininkai, jei tarp Rusijos ir NATO prasidės branduolinis karas, ši katastrofa palies visą planetą.
Šaltis ir alkis
Dėl branduolinių smūgių kilusios audros į viršutinius atmosferos sluoksnius išmes juodos anglies dalelių ir dūmų, teigia mokslininkai. Tai užblokuos didžiąją dalį saulės šviesos ir sukels visuotinį derliaus praradimą, o tai sukels visuotinį badą.
Modeliavimas taip pat rodo, kad pirmą mėnesį po branduolinių sprogimų Žemėje smarkiai atšals. Vidutinė temperatūra planetoje sumažės 10 laipsnių pagal Celsijų. Tai didesnis nuosmukis nei per paskutinį ledynmetį, kuris baigėsi prieš 11 700 metų.
Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto duomenimis, 9 šalys savo arsenale turi daugiau nei 13 000 branduolinių galvučių.
„Rusijos invazija į Ukrainą verčia galvoti, kad branduolinio karo grėsmė yra didžiausia nei bet kada. Bus tikra katastrofa visai planetai, jei Maskvoje bus paspaustas branduolinis mygtukas. Nebus šalių, kurios nenukentės nuo šio karo“, – sako Šeril Harison (Cheryl Harrison) iš Luizianos universiteto.
Du panašūs branduolinio karo modeliai
Modeliuodami galimo branduolinio karo pasekmes mokslininkai užsiminė, kad toks karas gali prasidėti tarp Rusijos, JAV ir NATO šalių, taip pat tai gali būti karas tarp dviejų senų priešų – Indijos ir Pakistano.
Pagal modelį Rusija prieš NATO, prieš miestus būtų panaudota 4400 branduolinių galvučių. Kaip rodo modelis, tokiu atveju į atmosferą patektų daugiau nei 136 milijardai kilogramų juodos anglies dalelių ir dūmų, kurie sugertų saulės šviesą.
Pagal modelį Indija prieš Pakistaną šalys paleistų 500 branduolinių galvučių, dėl kurių į atmosferą patektų nuo 5 iki 46 milijardų kilogramų juodos anglies dalelių ir dūmų.
Tyrimas parodė, kad pritaikius branduolinius smūgius, kartu sumažėjus oro temperatūrai, temperatūra Žemės vandenynuose smarkiai kristų. Ir šis rodiklis dar ilgai negrįštų į prieškarinį lygį.
Mažasis ledynmetis
„Planetoje atšals, jūros ledo kiekis padidės milijardais kvadratinių kilometrų. Jo storis sieks du metrus. Šiauriniame pusrutulyje iškart bus užblokuota daug didelių jūrų uostų, pavyzdžiui, Sankt Peterburgas, Kopenhaga ir Pekinas“, – sako Harison.
Anot mokslininkės, vėliau jūros ledas nuslinks į žemesnes, vidutines platumas ir blokuos ne tik uostus, bet ir sustabdys laivybą Šiaurės pusrutulyje. Dėl to prekyba nutrūks, o maisto pristatymas į kai kuriuos regionus taps labai sunkia užduotimi.
„Kalbant apie vandenynus, sumažėjus temperatūrai ir saulės spinduliams, bus sunaikinti visi dumbliai, šios ekosistemos mitybos grandinės pagrindas. Tai ypač pasakytina apie Šiaurės Atlanto ir Ramiojo vandenynus. Į vandenynus, kaip ir į sausumą, ateis badas. Taip pat galite pamiršti ir apie pramoninę žvejybą“, – sako Harison.
Pasak Alano Roboko (Alan Robock) iš Naujojo Džersio universiteto, branduolinis karas yra baisi pasekmė visai žmonijai.
„Anksčiau mūsų tyrimai padėjo sustabdyti ginklavimosi varžybas,verta prisiminti Branduolinio ginklo uždraudimo sutartį – tarptautinį susitarimą, kurį JT priėmė 2017 m., o įsigaliojo 2021 m. Labai tikimės, kad šią sutartį ratifikuos daugiau šalių“, – sako Robokas.
Harison teigimu, vis dar įmanoma išvengti branduolinio karo, kuriame nebus laimėtojų bei nukentės visi.
„Mūsų tyrimas rodo, kad pagal Rusijos ir NATO modelį vandenynai po nelaimės neatsigaus daug ilgiau nei sausuma. Sausumoje tai užtruks dešimtmečius, o vandenynams – šimtus metų. Jūros ledo plitimas iš Arkties Žemėje sukels tikrą mažą ledynmetį, kuris tęsis tūkstančius metų“, – sako Harison.
