[Žinios trumpai] Prancūzija pasirengusi didžiulėms permainoms: kardinaliai ir visiškai atsisakys rusiškų dujų ()
Prancūzijos valdžia paskelbė visiškai atsisakanti pirkti rusiškas dujas. Šalis įsivedė „karinę padėtį“, kol visiškai nenaudos rusiškų dujų.
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Sistemingas Kremliaus dujų šantažas privedė prie didžiausios Europos rinkos praradimo – buvę partneriai vienas po kito atsisako sutarčių su Kremliumi. Vakarai pereina prie alternatyvių energijos šaltinių paieškos, toldami nuo „nešvarių“ metodų.
Liepos 10 dieną Prancūzijos ekonomikos ir finansų ministras Bruno Le Maire perspėjo, kad artimiausiu metu tikimasi visiško Rusijos dujų tiekimo nutraukimo. Prancūzija šiuo atžvilgiu nėra taip priklausoma nuo Rusijos Federacijos, kaip jos artimiausios kaimynės, nes iš Rusijos ji gauna tik 17 % dujų. Tačiau ir šie kiekiai dabar šaliai svarbūs, nes kol kas nėra kuo jų pakeisti – daugelis jos branduolinių reaktorių yra remontuojami.
„Ruošiamės visiškam Rusijos dujų tiekimo nutraukimui, šiandien tai yra labiausiai tikėtinas variantas. Tai rodo, kad paspartinsime savo energetinę nepriklausomybę“, – sakė ministras. Jis priminė, kad prancūzai garsėja kaip nemėgstantys priklausyti nuo išorinių jėgų, todėl dabar jiems teks stoti į kovą dėl „pagrindinės nepriklausomybės energetikos srityje“.
„Turime priimti sprendimus dabar“, – sakė B. Le Maire. „Pirmąja gynybos linija“ jau pavadinti namų ūkiai ir įmonės, kurios prašys joms prisukti dujų vožtuvus, kitas etapas – naujos infrastruktūros statyba.
Tinklaraštininkas Anatolijus Nesmijanas prisiminė, kad Europa jau seniai paskelbė apie laipsnišką „nešvarios energijos“ atmetimą. Karantino metu 2020 m. anglimi kūrenamos šiluminės elektrinės gamybą sumažino 20 proc., palyginti su 2019 m. Gamybos sumažėjimas atominėse elektrinėse buvo šios pramonės rekordas – 10 proc. Dujų gamyba 2020 m., palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo 4 proc. Tačiau bėda ta, kad „žaliųjų“ pajėgumų paleidimas vyksta lėčiau nei „nešvarių“ uždarymas, o tai reiškia, kad krenta bendras sistemos stabilumas, nėra galios rezervo. Politinė krizė ir karas Ukrainoje pablogino padėtį. Tačiau bendras požiūris į sprendimą yra žinomas.
„Tai jau pademonstravo Kinija, iš naujo paleidusi dalį savo anglies pajėgumų. Greičiausiai europiečiams taip pat teks žengti žingsnį atgal, iš naujo atverti dalį „nešvarios“ energetikos... Jau yra skaičiavimų, kad pereinamasis laikotarpis truks maždaug iki 30 metų“, – teigia Anatolijus Nesmijanas.