[Žinios trumpai] Vokietijos atlikto tyrimo rezultatai šokiruoja: „Facebook” žino, ką veikiate internete, net jeigu nesate prisijungę  (5)

Socialiniai tinklai, kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“, gali surinkti apie 52 % informacijos apie interneto vartotojų lankomus puslapius.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Tokie socialiniai tinklai kaip „Facebook“, „Instagram“ ir „Twitter“ gali surinkti apie 52 % informacijos apie interneto vartotojų lankomus puslapius. Tokią išvadą pateikė Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW Berlin) ir Ciuricho, Lozanos ir Jeilio universitetų specialistai.

Ištyrę beveik 5000 vartotojų duomenis, bandė išsiaiškinti, kokią informaciją teoriškai galėtų saugoti internetinės platformos, šiuo atveju „Facebook“. Kaip paaiškėjo, platformos techniniai įrankiai leidžia atsekti žmogaus praleistą laiką internete apie 40 %.

„Įmonės neatskleidžia, kokius algoritmus naudoja, todėl niekas negali tiksliai pasakyti, kokie duomenys iš tikrųjų saugomi ir naudojami. Tačiau mūsų tyrimai rodo, kad daugumai interneto veiklos stebėjimo techninė bazė yra prieinama internetinėse platformose",​ - sakė Hannesas Ulrichas, DIW Berlyno įmonių ir rinkų departamento tyrėjas.

Tyrimas parodė, kad algoritmai stebi vartotojų aktyvumą, nepriklausomai nuo to, ar jie registruoti socialiniuose tinkluose. Tam socialiniai tinklai naudoja vadinamuosius sekiklius, kurie automatiškai atsisiunčiami, naudojant mygtukus „Patinka“, „Dalintis“ ar „Prisijungti“.

 

„Facebook“ gali atsekti puslapius, kuriuose apsilankė užsiregistravę vartotojai ir daryti išvadas apie kitus lankytojus. Tyrėjų teigimu, socialinis tinklas gali 65 % tikslumu gali nustatyti jais nesinaudojančių asmenų lytį, amžių, išsilavinimą ir kitas demografines charakteristikas. Remiantis šia informacija, gali sukurti vartotojų profilius, kad vėliau būtų galima pasiūlyti tikslinę reklamą.

Įvedus Bendrąjį duomenų apsaugos reglamentą (BDAR), interneto vartotojai gali prieštarauti tokių stebėjimo priemonių įdėjimui ir informacijos saugojimui, išjungę „slapukų“ (angl. cookies) rinkimą svetainėse, tačiau tik nedaugelis tuo pasinaudoja. Mokslininkų nuomone, Europos Komisija Skaitmeninių rinkų įstatymo ir Skaitmeninių paslaugų įstatymo pataisose turėtų numatyti griežtesnes bausmes už duomenų apsaugos principų pažeidimus.

 

Slapukai yra duomenų dalys, kurie išsaugomi naudotojo kompiuteryje. Jie dažniausiai naudojami autentifikavimui, vartotojo nustatymų saugojimui, prieigos tikrinimui ir statistikos rinkimui. Nuo 2016 m. svetainės privalo prašyti vartotojo leidimo prieš siųsdamos slapukus.

 

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(16)
(6)
(10)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.

Komentarai (5)