S-300 yra pajėgi oro gynybos sistema, galinti atakuoti ir antžeminius taikinius. Gaila, bet Ukrainai sunkiai sekasi apsiginti nuo šių ginklų, kurių Rusija turi nemažai. Tiesa, dalis jų yra pripučiami muliažai.

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad S-300 čia tėra pavyzdys. Rusija turi ir pripučiamų naikintuvų, ir tankų, ir kitos sunkiosios ginkluotės. Jų turi ir kai kurios kitos šalys. Tiesą sakant, kai kur yra ištisos netikros bazės ar aerodromai su netikrais naikintuvais.

Dar Antrojo pasaulinio karo metu Sąjungininkų kariai nešiojo pripučiamus tankus. Jie buvo skirti priešui apgauti. Nors iš arti buvo akivaizdu, kad tai nėra plieninės mašinos, iš toliau visi tanko formos daiktai atrodė tikri. Tai leido kariams valdyti priešo judėjimo kryptis ir kurti sumaištį jų galvose. Ne visi muliažai buvo pripučiami. Britai senus ir net prekinius laivus aprūpindavo mediniais ginklais ir kitomis struktūromis ant denio, kad priverstų priešą manyti, kad Karališkasis laivynas yra stipresnis nei yra iš tikrųjų.

Pripučiamos S-300 sistemos atlieka ir šią funkciją. Apytikslė forma ir spalvos atrodo tarsi iš 2004-ųjų žaidimo, bet iš toliau tai - tikra S-300 sistema.

Rusijos kariuomenės struktūrose pripučiamus muliažus naudoja kamufliažo-inžineriniai pulkai. Aišku, netikri ginklai gali būti naudojami priešui klaidinti. Tačiau dabartiniai žvalgybos būdai yra visiškai kitokie nei buvo Antrajame pasauliniame kare.

Pripučiamos S-300 sistemos kuria klaidingą įspūdį apie rusų dislokacijos vietas. Jos turėtų klaidinti ne tik priešo akis, bet ir radarus bei palydovus. Ir ne tik karo metu. Galite neabejoti, kad NATO palydovinių nuotraukų pagalba nuolat stebi karinių pajėgų judėjimą Rusijoje. Tuose atvaizduose sunku atskirti tikrą S-300 nuo pripučiamo (nors kartais įmanoma), todėl galima pražiopsoti šių sistemų perdislokavimą.

Be to, šiais laikais karinės pajėgos labai pasikliauja ir atvirųjų šaltinių žvalgyba. Taigi, kur nors turisto asmenukės fone matoma S-300 gali būti tikra. Bet gali būti ir pripučiama. Yra žinoma, kad pripučiami raketų sistemų muliažai yra naudojami Kryme. Okupantai juos naudoja ukrainiečių ir civilių rusų klaidinimui - kad ukrainiečiai bandytų susitvarkyti su netikrais rusų ginklais, o civiliai rusai manytų, kad yra saugomi visur.

Vykstant aktyviems kariniams veiksmams, S-300 yra ne tik ginklas, bet ir taikinys. Ukrainiečiai aktyviai stengiasi šalinti šiuos ginklus. Tačiau vien žinojimas, kad okupantai naudoja pripučiamus muliažus neleidžia užtikrintai skaičiuoti priešo nuostolių. Ar sunaikintą bazę saugojo tikros ar pripučiamos S-300 sistemos? Klausimas labai svarbus, bet į jį atsakyti yra sunku vien dėl tų muliažų egzistavimo fakto. Ir jei ukrainiečiai žino, kad rusai į tam tikrą teritoriją atsivežė vieną S-300 bateriją, tiesioginis smūgis jai nereiškia, kad šių ginklų ten nebėra.

Be to, pripučiami muliažai gali išprovokuoti susekamą ugnį. Tai yra, po atakos prieš muliažą rusai gali pabandyti išsiaiškinti, iš kur atskriejo sviediniai ar raketos. Ir, aišku, taip švaistomi brangūs ukrainiečių resursai.

Galiausiai, pripučiami ginklai naudojami ir pratybose. S-300 sistemos perkėlimas iš vienos vietos į kitą yra sudėtingas ir brangus darbas. Vykdant pratybas kartais geriau pakeisti tikrą sistemą pripučiama. Tai padeda treniruoti žvalgus, kitokios technikos operatorius.

Beje, rusai savo pripučiamų ginklų neslepia. Jie yra demonstruojami karinėse parodose. Yra netgi žinoma, kad šie pripučiami muliažai buvo pagaminti buvusioje karšto oro balionų gamykloje. Rusija nebando apsimesti, kad visi jos ginklai yra tikri - jie nori, kad kitoje fronto pusėje esančios pajėgos visada abejotų, ar tai - tikras taikinys, ar ne.

Rusija tikrai nėra vienintelė šalis, kuri naudoja pripučiamus ginklus. Tai - taktika, kurią naudoja visos didesnės karinės pajėgos. Todėl žvalgybos technologijos taip pat tobulėja, kad būtų galima atskirti tikrus ginklus nuo muliažų ir išvengti pasalos ar amunicijos švaistymo.

Komentarai ()