„Estija turi būti pasirengusi kovai“, – skelbiama pagrindinė NATO problema ir kaip į ją reaguoja Baltijos šalys ()
Rusijos kaimyninės šalys imasi veiksmų stiprinti savo gynybą už NATO struktūrų ribų, kad būtų pasirengusios greitai reaguoti netikėtos Rusijos atakos atveju.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kai Rusijos kaimynės su nerimu stebi Rusijos invaziją į Ukrainą, jos imasi veiksmų stiprinti savo pačių gynybą ir skuba sudaryti naujus gynybos susitarimus už NATO struktūrų ribų, praneša „Insider“.
Rytų Europos ir Šiaurės šalys, kurių daugelis turi sienas su Rusija arba kovojo dėl nepriklausomybės paskelbimo nuo SSRS, ne kartą perspėjo, kad turėtų būti pasirengusios greitai reaguoti, jei Rusija nuspręstų netikėtai jas užpulti, praneša „Insider“. Net jei jos pripažįsta, kad toks scenarijus yra mažai tikėtinas, šios šalys yra įsitikinusios, kad joms reikia organizuoti savo gynybą daugiau, nei NATO šiuo metu numato ar yra pajėgi užtikrinti.
Latvijos – NATO narės ir Rusijos kaimynės – gynybos ministras liepą „Insider“ sakė norintis sugrąžinti privalomąją karinę tarnybą netikėtos Rusijos atakos, į kurią NATO negalėtų iš karto įsikišti, atveju.
„Nors esame NATO šalis, pirmieji iššūkiai ir pavojai kyla iš labai greito Rusijos puolimo“, – sakė Artis Pabriks.
„Žinoma, paskaičiavome, kiek pajėgų Rusija gali surinkti prie mūsų sienų per 24 ar 48 valandas. Ir žinodami, kad NATO reikės šiek tiek laiko tai apmąstyti, mes patys turime būti pasirengę ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“, – pabrėžė jis.
Tuo pat metu, reaguodamos į invaziją į Ukrainą, kaimyninės Rusijos šalys įgyvendino eilę politikos priemonių ir pasirašė naujus susitarimus, pavyzdžiui, Norvegija, Švedija, Danija, Suomija ir Islandija sudarė gynybos paktą, taip padarė ir Lenkija su Čekija, kurios sutiko sustiprinti savo kariuomenes.
Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras „Insider“ sakė, kad nors ir patenkintas NATO žingsniais, nei jo šalis, nei Baltijos kaimynės negali sau leisti tiesiog laukti ir pažiūrėti, ką nuspręs NATO.
Jo teigimu, Estija šiemet į gynybą investavo apie 800 mln. dolerių. Estija derasi su savo kaimynėmis, o Pevkuras teigė tikintis sudaryti svarbius naujus gynybos susitarimus, kurie padėtų atgrasyti Rusiją.
„Estija turi būti pasirengusi kovai“, – sakė jis.
Regioniniai poreikiai
Karališkojo Jungtinių paslaugų instituto (RUSI) Europos saugumo tyrinėtojas Edwardas R. Arnoldas paaiškino, kad šie susitarimai reaguoja į konkrečias regioninio saugumo problemas.
Kitos NATO šalys pripažįsta, kad jos turi judėti greičiau, nei gali 30 valstybių aljansas.
Kai kurioms šalims greitos reakcijos galimybė, atsirandanti su kaimynų susitarimais, yra gyvybiškai svarbi, nes Latvijos gynybos ministras taip pat pabrėžė: „Mes patys turime būti pasirengę ginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą“.
Estijos premjerė Kaja Kallas kovo mėnesį užsienio politikams pareiškė: „Daugiašališkumas yra sunkus: NATO turime 30 šalių, Europos Sąjungoje yra 27, visos yra demokratinės valstybės. Tam reikia laiko.“
„Veiklos greitis yra toks, kokio galima tikėtis iš tokio dydžio ir sudėtingumo organizacijos“, – pastebėjo RUSI analitikas, aiškindamas, kad šalys turėtų veikti dvišališkai arba daugiašališkai, priklausomai nuo konkrečių saugumo poreikių.
