Kas būtų jeigu išprotėjęs Putinas panaudotų branduolinį ginklą Ukrainoje? Kokį tai turėtų poveikį ir kaip reaguotų Vakarai? ()
Ekspertai nėra įsitikinę, kad Rusijos lyderis panaudotų branduolinį ginklą, tačiau pateikiame keletą galimų scenarijų, kurie gali virsti realybe.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prezidento Vladimiro Putino menkai užmaskuotas grasinimas panaudoti branduolinį ginklą Ukrainoje, jei iškils grėsmė Rusijos „teritoriniam vientisumui“, Vakaruose sukėlė gilias diskusijas, kaip į tai būtų reaguojama.
Trečiadienį televizijos kreipimesi Rusijos lyderis sakė neblefuojantis dėl branduolinio ginklo panaudojimo, jei Rusijos teritorijoms iškiltų grėsmė.
„Tie, kurie bando mus šantažuoti branduoliniais ginklais, turėtų žinoti, kad vėjas taip pat gali pasisukti į jų pusę“, – sakė Putinas ir pridūrė: „Tai nėra blefas“.
Analitikai nėra įsitikinę, kad V. Putinas nori būti pirmasis, paleidęs branduolinį ginklą nuo tada, kai 1945 metais JAV numetė dvi atomines bombas ant Japonijos.
Keletas ekspertų ir pareigūnų kalbėjosi su AFP apie galimus scenarijus, kurie gali kilti, jei Rusija surengtų branduolinę ataką.
Kaip atrodytų Rusijos branduolinė ataka?
Analitikai teigia, kad Maskva greičiausiai dislokuotų vieną ar daugiau taktinių ar mūšio lauko branduolinių bombų.
Taktiniai branduoliniai ginklai yra maži ginklai, kurių sprogstamoji galia svyruoja nuo 0,3 kilotonų iki 100 kilotonų, palyginti su 1,2 megatonos didžiausia JAV strategine kovine galvute arba 58 megatonų bomba, kurią Rusija išbandė 1961 m.
Taktinės bombos sukurtos taip, kad turėtų ribotą poveikį mūšio lauke, palyginti su strateginiais branduoliniais ginklais, skirtais laimėti visus karus.
Tačiau „maža“ ir „ribota“ yra santykinis dalykas: atominė bomba, kurią JAV numetė ant Hirošimos 1945 m. ir padarė niokojantį poveikį, buvo tik 15 kilotonų.
Į ką gali nusitaikyti Maskva?
Analitikai teigia, kad Rusijos tikslas panaudoti taktinę branduolinę bombą Ukrainoje būtų išgąsdinti ją ir priversti pasiduoti arba pradėti derybas ir suskaldyti Vakarų rėmėjus.
Karo ekspertas iš Strateginių ir tarptautinių studijų centro (CSIS) Vašingtone Markas Cancianas sakė, kad Rusija greičiausiai nenaudos branduolinių ginklų fronto linijose.
Norint užgrobti 30 km teritorijos, gali prireikti panaudoti daugybę branduolinių bombų – tai nedidelė nauda palyginus su didžiule branduolinių ginklų panaudojimo ir branduolinių nuosėdų rizika.
„Vien vienos bombos panaudojimo nepakaks“, – sakė Cancianas.
Vietoj to Maskva galėtų pasiųsti stiprią žinią ir išvengti didelių aukų, susprogdindama branduolinę bombą virš vandens arba susprogdindama vieną aukštai virš Ukrainos, kad sukurtų elektromagnetinį impulsą, kuris išmuštų elektroninę įrangą.
Arba Putinas gali nuspręsti atakuoti Ukrainos karinę bazę arba smogti miesto centrui ir sukelti masines aukas bei galbūt nužudyti šalies politinę vadovybę.
Tokie scenarijai „greičiausiai būtų sukurti NATO aljansui suskaidyti ir pasauliniam susitarimui prieš Putiną“, teigia buvęs Baltųjų rūmų branduolinės politikos ekspertas Jonas Wolfstalis.
„Neaišku, ar tai pavyktų, ir tai taip pat gali būti vertinama kaip neviltis ir ryžtas“, – sakė jis.
Kaip Vakarai turėtų reaguoti?
Vakarai išlieka dviprasmiški, kaip jie reaguotų į taktinį branduolinį smūgį, o pasirinkimas yra sudėtingas.
JAV ir NATO nenori pasirodyti silpnos prieš numanomą branduolinę grėsmę. Tačiau jos taip pat norėtų išvengti galimybės, kad karas Ukrainoje, kuri nėra NATO narė, gali peraugti į daug platesnį, niokojantį pasaulinį branduolinį karą.
Ekspertai sako, kad Vakarai neturėtų kitos išeities, kaip tik reaguoti į Rusijos branduolinę ataką ir kad atsakas turėtų ateiti iš NATO kaip grupės, o ne vien JAV.
JAV dislokavo apie 100 savo taktinių branduolinių ginklų NATO šalyse ir galėtų tuo pačiu atsakyti prieš Rusijos pajėgas.
Giežto atsako grėsmė parodytų ryžtą ir primintų Maskvai apie jos veiksmų pavojų, teigia Matthew Kroenig iš Atlanto tarybos.
Tačiau jis sakė, kad „tai taip pat gali išprovokuoti Rusijos branduolinį atsaką, padidinant didesnio branduolinio karo ir tolesnės humanitarinės nelaimės riziką“.
Kita rizika yra ta, kad kai kurios NATO narės gali atmesti branduolinį atsaką, pasitarnaudamos Putino tikslams susilpninti aljansą.
Ar Ukrainai reikia duoti galingesnių ginklų?
Reaguoti į branduolinę ataką įprastesniu kariniu ar diplomatiniu būdu ir tiekti Ukrainai daugiau mirtinų ginklų, kad ji atakuotų Rusiją, galėtų būti veiksmingesnė taktika, teigia ekspertai.
„Rusijos branduolinio ginklo panaudojimas gali suteikti galimybę įtikinti šalis, kurios iki šiol nenoriai, pavyzdžiui, Indiją ir galbūt net Kiniją, dalyvauti didėjančiose sankcijose“, – sakė Kroenigas.
Be to, JAV galėtų pasiūlyti Ukrainai NATO lėktuvų, priešraketinių baterijų „Patriot“ ir THAAD bei tolimojo nuotolio raketų ATACMS, kurias galėtų panaudoti Ukrainos pajėgos smogti giliai Rusijos viduje.
