Pavojus iš Kaliningrado - į Lietuvą gali įsiveržti rusiškojo pasaulio gerbėjai, skelbiamas 30 tūkst. žmonių skaičius ()
Dėl paskelbtos mobilizacijos iš Rusijos sprunkant šimtams tūkstančių žmonių, Lietuva griežtai paskelbė jų neįsileisianti. Tiesa, Seime pradėtas kelti klausimas, ar išimtį reikėtų padaryti Kaliningrade gyvenantiems lietuvių kilmės asmenims, kurie galbūt taip pat siekia išvengti priverstinio siuntimo į frontą.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
30 tūkst. – tiek lietuvių kilmės asmenų, Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno žiniomis, šiuo metu gyvena Kaliningrado srityje. Durų jiems atvėrimas, jo teigimu, gali atverti Pandoros skrynią ir sugriauti Lietuvos pastangas šalies viduje išvengti rusiškojo pasaulio gerbėjų.
Kaip tvirtina užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Kaliningrade gyvenantys lietuvių kilmės asmenys, jei pageidauja, gali atsistatyti savo pilietybę, todėl jiems išskirtinių sąlygų kurti tikrai nereikia.
Mato riziką šalies saugumui
Siūlymą įsileisti nuo mobilizacijos bėgančius lietuvių kilmės Kaliningrado gyventojus jau kelis kartus parlamente iškėlė Seimo narys Petras Gražulis. Jo įsitikinimu, atsisakydami juos įsileisti, mes stipriname Rusijos kariuomenę.
Tačiau L.Kasčiūnas klausia, ar sudarydami galimybę į Lietuvą atvykti 30 tūkst. asmenų, kurie yra Rusijos Federacijos piliečiai, tiesiog jų, pavyzdžiui, senelis ar močiutė yra lietuviai, sugebėsime juos visus tinkamai patikrinti ir vidun neįsileisime Kremliaus rėmėjų.
„Kai man mūsų saugumo tarnybos pasakys, kad jos pajėgios užtikrinti patikrą ir duoti garantiją, jog tarp tų 30 tūkst. nebus Rusijai lojalių žmonių čia, kai, sakykime, prasidės čia kokie nors veiksmai, kai pakvies rusiškasis pasaulis ką nors veikti, jeigu tokią garantiją gausiu, svarstysiu tokį variantą.
Kol tokių garantijų neturiu, aš negaliu rizikuoti mūsų nacionaliniu saugumu“, – situaciją įvertino L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas nurodė, kad šis klausimas dabar sprendžiamas tarpvyriausybiniame lygmenyje, susitikimuose dalyvauja ir šalies saugumo tarnybos.
„Noriu išvengti situacijos, kad dirbtinai nesukurtume kokio nors naujo šliuzo, kuris mūsų labai savalaikius sprendimus, kurie sustabdė karavaną į Lietuvą, sugriautų. Kai įvairūs veikėjai kelia šitus klausimus, kartais atrodo, kad jie turi planą atidaryti vieną šliuzą ir patestuoti Lietuvą, kaip ji reaguos į vieną ar kitą problematiką“, – sakė jis.
Anot L.Kasčiūno, kol kas tik šeši Kaliningrade gyvenantys lietuvių kilmės asmenys kreipėsi su prašymu suteikti prieglobstį, tačiau, anot politiko, jie neatitiko numatytų sąlygų.
„Jie tiesiog pagal savo prašymą neatitiko prieglobsčio prašymo statuso. Buvo paprašyta dėl mobilizacijos, bet, kadangi mes esame deklaravę, kad vien šaukimo neužtenka, persekiojimo įrodymų nebuvo, sienos Rusija dar nėra uždariusi, tai apie ką mes kalbame?“ – stebėjosi NSGK pirmininkas.
Jis atkreipė dėmesį, kad tokie žmonės turėjo galimybę per septynis mėnesius, kai vyksta karas, pradėti pilietybės pasikeitimo procedūrą.
„Natūralu, turime išlaikyti ir kultūrinius ryšius, bet jie turi labai aiškiai suprasti, kad mes esame valstybė, kuri supranta, kas yra rusiškasis pasaulis, penktoji kolona, kas buvo karo pradžioje, kai buvo kuriamos diversinės grupės Ukrainoje. Mes turime padaryti viską, kad tokių scenarijų Lietuvoje nebūtų“, – aiškino L.Kasčiūnas.
Atstatyti pilietybę panoro tik pavieniai asmenys
Užsienio reikalų ministras G.Landsbergis akcentavo, kad Lietuvos pilietybę turintys Kaliningrado gyventojai ir taip gali atvykti į šalį, o tie, kurie jos neturi, gali ją atstatyti.
„Asmenys, turintys Lietuvos pilietybę, kitaip tariant, turintys Lietuvos institucijų išduotą asmens tapatybės dokumentą, sieną kirsti gali.
Asmenys, kurie pagal įstatymo numatytas normas gali pilietybę atsistatyti, taip pat gali tą padaryti – tuo metu jiems išduodamas asmens tapatybės dokumentas, su juo jie gali atvykti į Lietuvą“, – nurodė ministras.
Visgi, Kaliningrade gyvenančių lietuvių kilmės asmenų, norėjusių atstatyti Lietuvos pilietybę, anot G.Landsbergio, buvo tik pavieniai atvejai. Tuo metu asmenims, turintiems daugybinę, ne Lietuvos, pilietybę, yra taikomos tos valstybės, kurios pasą parodo, taisyklės.
„Jeigu jie parodo valstybės, su kuria mes turime bevizį režimą, pasą, asmuo gali kirsti sieną“, – patikino ministras.
