Baltijos jūroje prasidėjo keista medžioklė - vyksta paslaptingi NATO ir Rusijos kariniai judėjimai, tai gali būti susiję su „Nord Stream“ sprogimais (Foto, Video)  ()

Vienas incidentas – sutapimas. Du iš eilės jau kelia pagrįstų įtarimų. Po to, kai užfiksuoti dujų nuotėkiai dujotiekiuose „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, pasirodė spėlionių, kad tai gali būti ir diversija. Spėlionės virto oficialiais įtarimais. Bet kas ir kodėl galėjo įvykdyti ataką – patys rusai, nejaugi ukrainiečiai, o gal anksčiau sustabdyti dujotiekį grasinę amerikiečiai? Versijų netrūksta, tačiau net ne jos gali būti svarbiausios, o įtarimų pasekmės.


Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Po to, kai pranešimai pasirodė apie incidentą „Nord Stream 1“, praėjus vos kelioms valandoms po panašaus incidento dujotiekyje „Nord Stream 2“, tapo aišku: jei padėtis su dujų tiekimu prieš žiemą Europoje ir taip atrodė rimta, tai dabar ji gali būti dar prastesnė.

Ankstesnis „Nord Stream 1“ sustabdymas ar dujų tiekimo pertrūkiai buvo vertinami kaip Kremliaus energetinis šantažas prieš Europą, ypač Vokietiją, išsakiusią ketinimus ateityje galiausiai atsisakyti rusiškų dujų, o naujausi incidentai kelia kur kas rimtesnių klausimų.

Jei oficialių pareigūnų viešai svarstoma sabotažo versija būtų patvirtinta, kiltų ir atsakomybės klausimas. Įrodyti gali būti sunku, bet nebūtinai neįmanoma.

Neatsitiktinai NATO šalių dėmesys jau kelias savaites buvo sutelktas ne tik į Ukrainą, bet ir Baltijos jūros ruožą ne per toliausiai nuo Lietuvos, šalia Kaliningrado srities. Čia jau kurį laiką pastebimi paslaptingi Aljanso šalių ir Rusijos kariniai judėjimai, tarsi medžioklė. Bet kas medžiojama – galimi „Nord Stream“ dujotiekio diversantai, povandeninis laivas ar tai tik nesusijusios pratybos?

Ką medžiojo Baltijos jūroje?

Minėta medžioklė atviruose šaltiniuose fiksuota prieš kelias dienas, rugsėjo 24-ąją, kai iš Gdansko oro uosto pakilęs JAV sraigtasparnis MH-60R „Sea Hawk“ ėmė sukti ratus netoli jūrinės sienos su Rusija, ties Kaliningrado sritimi.

Tai nėra eilinis sraigtasparnis, o specializuotas JAV Laivyno kovos su povandeniniais laivais orlaivis – jis turi galingą sonarą, kitus stebėjimo prietaisus, torpedas, skirtas naikinti būtent povandeninius laivus.

Tiesa, kai kurių šaltinių duomenimis, šis sraigtasparnis intensyvias stebėjimo misijas vykdė mažiausiai savaitę, nuo rugsėjo 13-osios, kai Gdanske prisišvartavo JAV desantinis laivas „USS Kersarge“ iš kurio iš pradžių ir kilo MH-60R „Sea Hawk“.

Kad tai nebuvo šiaip eilinės pratybos, rodo ir tai, jog prie JAV sraigtasparnio paieškų netrukus prisijungė JAV pakrančių paieškos ir stebėjimo orlaivis P-8 „Poseidon“, kuris taip pat kartu yra ir specializuota kovos su povandeniniais laivais platforma. Galiausiai į vakarėlį užsuko ir Vokietijos laivyno stebėjimo, paieškos bei kovos su povandeniniais laivais lėktuvas P-3 „Orion“.

Sekmadienį visą Kaliningrado sritį per Lietuvos, Lenkijos ir tarptautinę oro erdves apskrido JAV signalų žvalgybos lėktuvas RC-135W, kurio jautrūs jutikliai gali gaudyti net silpniausius signalus, sklindančius iš sausumos, dangaus, vandens paviršiaus ar iš po jo.

 

Ir visa tai vyko tuo metu, kai Rusijos Baltijos jūros laivynas kaip tik vykdė savo netikėtas kovos su povandeniniais laivais pratybas netoli Kaliningrado srities – du specializuoti laivai „Aleksin“ ir „Kabardino-Balkarija“ esą vykdė tariamą priešo povandeninio laivo medžioklę.

Bet to galima buvo nepastebėti, mat didžiausias dėmesys buvo nukreiptas į rugsėjo pradžioje prasidėjusį Ukrainos kontrpuolimą Charkivo srityje, o rugsėjo 21-ąją visas naujienas užgožė Vladimiras Putinas, paskelbęs dalinę mobilizaciją.

Tik šį antradienį virš Baltijos jūros jau pasirodė visas stebėtojų „cirkas“ – prie minėtų paieškos orlaivių prisijungė JAV armijos žvalgybiniai orlaiviai RC-12X „Guardrail“ pakilę iš Šiaulių, Švedijos žvalgybinis orlaivis „Korpen“.

Sabotažas – vis įtikinamesnė versija

Iš pirmo žvilgsnio šie veiksmai nesusiję su tuo, kas įvyko su dujotiekiais „Nord Stream“, mat incidentai fiksuoti tolėliau nuo Kaliningrado.

Vienas nuotėkis iš dujotiekio „Nord Stream 1“ įvyko Danijos ekonominėje zonoje, kitas – Švedijos ekonominėje zonoje. Tai nėra tas pats, kas teritoriniai vandenys, tačiau čia patruliuoja minėtų šalių karo laivai, tad pastebėti ne tik gedimus, bet ir įtartiną veiklą galimybių būna daugiau.

 

Netoli Danijai priklausančios Bornholmo salos maždaug 70 metrų gylyje fiksuotas nuotėkis greitai buvo patvirtintas skubiai į orą pakeltų danų naikintuvų F-16, kurie praskridę virš incidento vietos savo stebėjimo prietaisais – „Lightning“ kameromis fiksavo paviršiuje besiformuojančius burbulus.

O tada ir prasidėjo: vos tik Švedijos jūrų administracija patvirtino nuotėkį iš „Nord Stream 1“, tapo aišku, kad tai jau ne pavienis incidentas, mat jis fiksuotas pirmadienio vakarą, praėjus valandai, kai buvo pranešta apie slėgio kritimą „Nord Stream 2“.

Juo labiau, kad vėliau patvirtinus seisminius duomenis nustatyta, jog po vandeniu nugriaudėjo sprogimai. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen antradienį pareiškė, kad „Nord Stream“ vamzdynų nuotėkis netoli Danijos salos Baltijos jūroje įvyko dėl „tyčinių veiksmų“, o ne dėl nelaimingo atsitikimo.

Kiek anksčiau Vokietijos leidinys „Tagesspiegel“, remdamasis šaltiniais šalies vyriausybėje jau skelbė, kad labai tikėtina yra diversijos tikimybė: ar tai buvo fiziškai dujotiekį sugadinę narai iš povandeninio laivo, ar pats povandeninis laivas, kol kas neaišku ir nekomentuojama.

Aišku viena: dujotiekiai yra fiziškai sugadinti, o atsitiktinumais netikima. Lenkijos Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Marcinas Przydaczas netgi atvirai įvardijo galimus kaltininkus.

 

„Deja, mūsų rytų kaimynė vykdo agresyvią politiką. Akivaizdu, kad jei ji gali daryti Ukrainoje tai, ką daro, negalima atmesti provokacijų ir Vakarų Europoje“, – tikino pareigūnas, priminęs Rusijos propagandistų, o ir aukščiausių Kremliaus pareigūnų grasinimus rengti atakas Europoje, atsakant į Vakarų teikiamą paramą Ukrainai.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis buvo dar atviresnis ir tikino, kad „sabotažo faktas yra akivaizdus“ bei „susijęs su kitu situacijos Ukrainoje eskalacijos etapu“. Danijos premjerė Mette Frederiksen taip pat tikino, jog sabotažo versijos atmesti negalima, mat skirtingi incidentai skirtingose vietose vienu metu būtų sunkiai įmanomas atsitiktinumas.

Lyg tyčia savo „susirūpinimą“ suskubo išreikšti ir Kremlius, kurio atstovas Dmitrijus Peskovas, paklaustas, ar tai galėjo būti sabotažo aktas, atsakė, kad šiuo metu „neįmanoma atmesti jokių variantų“.

Įtariamųjų ratas nedidelis

Kol tyrimas dar tik vyksta, keli dalykai gali kristi į akis: Rusijos informacinėje erdvėje kaip mat imta dalytis dvejomis sąmokslo teorijomis – esą dujotiekius galėjo sugadinti ukrainiečių diversantai arba amerikiečiai.

 

Jei pirmųjų vaidmuo, net ir rusams nenoriai pripažįstant Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gebėjimus smogti atokiems Rusijos strateginiams objektams, esantiems toli nuo kovos veiksmų zonos, sunkiai tikėtinas Baltijos jūroje, kur Ukraina neturi savo galimybių vykdyti diversinę veiklą, tai JAV „rankos“ versijai pagrindo priduoda dar prieš atviro karo pradžią išsakytas prezidento pažadas.

„Jei Rusija įsiverš, daugiau nebebus jokio „Nord Stream 2“. Mes jį sustabdysime, aš jums tai pažadu“, – vasario pradžioje kalbėjo JAV prezidentas Joe Bidenas.

Ir nors šia sąmokslo teorija netiesiogiai pasidalijo netgi buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, paviešinęs danų lėktuvų nuotrauką ir padėkojęs JAV, Vakarų viešojoje erdvėje vyraujanti versija yra tokia, kad patys rusai pasirinko surengti provokaciją prieš „Nord Stream“ dujotiekius – dėmesiui atkreipti, šantažuoti Vakarus, sukurti pretekstą eiliniam, o gal ir dar didesniam grasinimui, galimai eskalacijai.

Kita vertus rusų galimybės surengti sėkmingą diversiją Baltijos jūroje šiuo metu yra labai ribotos. Rusijos Baltijos jūros laivynas regione teturi vieną aktyvų povandeninį laivą – „Kilo“ klasės „Dmitrov“, bei nuo vasaros bandymus Baltijos jūroje atliekantį tos pačios klasės povandeninį laivą „Ufa“, kuris dar nepriimtas į laivyną.

 

Abu šie dyzeliniai povandeniniai laivai gali būti pritaikyti specializuotoms užduotims ir yra pakankamai tylūs, bet ne tokie, kad sekliuose Baltijos jūros vandenyse jų nesugebėtų aptikti NATO kovos su povandeniniais laivais pajėgumai.

Kita vertus, Rusija Baltijos jūroje gali turėti iš nuotolio valdomus ir Kronštate sukurtus povandeninius robotus „Vitiaz-D“, kurie turi 24 val. autonominio veikimo galimybę, tiesa, norint juos nuleisti į vandenį, būtinas motininis laivas, kurį nesunku pastebėti.

Vis dėlto jeigu įtarimai dėl rusų vaidmens pasitvirtintų, tai taptų signalu, kad Kremlius ne tik linkęs pats deginti savo pastatytus tiltus, bet ir atveria grėsmę panašioms atakoms ateityje. O kas gali užtikrinti, kad kiti, jau NATO šalių energetiniai objektai bus saugūs, pavyzdžiui, suskystintų dujų terminalai, kuriuose žiemą gali nugriaudėti sprogimai?

Kad ir koks būtų rusų povandeninių laivų ar kitų pajėgumų vaidmuo bei galimybės – jei tik bus rasta įkalčių dėl jų prisidėjimo prie atakos prieš „Nord Stream“, NATO šalys vargu ar galės ką nors padaryti, išskyrus nebent pačią Vokietiją, kuri yra dujotiekių dalininkė.

Kita vertus, surinkti įkalčius ir įrodyti kaltę dėl sabotažo yra sudėtinga, turint omeny tokių šiaip jau slaptų operacijų specifiką – čia svarbus laiko bei duomenų veiksniai: kas, kada ir ką aptinka darant konkrečią veiklą.

Bet net ir surinkus įrodymus Rusija būtų tik eilinį sykį sučiupta meluojanti, tuo metu bandymai kaltę suversti JAV, ieškoti ir „rasti“ įkalčių taip pat žymėtų Kremliaus siekį atitraukti dėmesį ir eskaluoti situaciją toliau nuo Ukrainos – ten, kur Rusija beveik neturi rimtų pajėgumų, išskyrus branduolinius ginklus, kuriais pastaruoju metu savo retorikoje švaistosi vis dažniau.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: delfi.lt
Autoriai: Vaidas Saldžiūnas
(6)
(2)
(4)

Komentarai ()