Profesoriaus Michaelo Clarke'o teigimu, civilių taikinių bombardavimo nuo Drezdeno iki Vietnamo patirtis rodo, kad tokia strategija retai kada pavyksta.

Istorinė patirtis primena, jog Rusijos karinio teroro taktika Ukrainoje žlugs. Apie tai savo skiltyje „The Sunday Times“ rašo Londono King's College karo studijų profesorius Michaelas Clarkas.

„Visada tikėjau, kad jei prezidentas V. Putinas nelaimės šio karo per pirmas 72 valandas, kaip jis ketino, galiausiai jis praloš. Tačiau jis nepralaimės grakščiai“, – sako karo ekspertas.

Per pastarąsias kelias savaites Rusijos karinė mašina buvo perorientuota didžiuliams smūgiams prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Anot M. Clarke'o, tai atrodo kaip V. Putino „smurtinis impotencijos simbolis“, turint omenyje, kad Maskvai niekada nepavyko pasiekti nė vieno iš užsibrėžtų karinių tikslų.

Dėl to Rusijos kariai veržiasi ginti savo pozicijas, o Ukrainos gyventojų laukia „kerštingos“ raketų atakos ir bepiločių orlaivių-kamikadzių smūgių. Ir jei šaliai agresorei pritrūksta didelio tikslumo raketų, pigūs Irano bepiločiai orlaiviai, kurių vienetas kainuoja 20 000 USD, leidžia Rusijos Federacijai juos paleisti „spiečiais“ ir „bangomis“.

Profesorius M. Clarke‘as mano, kad ir kituose konfliktuose Rusija su priešo karinėmis pajėgomis ir civiliais gyventojais elgėsi kaip su lygiaverčiais taikiniais. Panašią taktiką buvo galima pastebėti Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu, kai sovietų kariai veržėsi link Berlyno, o vėliau – Afganistane, Čečėnijoje, Sirijoje, Libijoje ir Malyje.

Kartu ekspertas pabrėžia, kad istorinė patirtis rodo, jog smūgiai prieš civilius rodo žemą strateginį efektyvumą.

„Buvo tikima, kad didelė bombonešių koncentracija, o vėliau bepiločių orlaivių, raketų, o dabar raketų artilerijos atakos gali sugriauti šalį ir neabejotinai palaužti gyventojų norą tęsti karą arba nustumti juos į neviltį, jei infrastruktūra būtų sunaikinta“, – rašo M. Clarke‘as.

Tačiau taip nėra, sako profesorius. Kaip pavyzdį jis pateikia amerikiečių bombardavimą Tokijuje, kuris nesugebėjo palaužti japonų valios.

Vėliau JAV įvykdė didžiausią aviacijos bombardavimą karo istorijoje – ant Vietnamo numetė 4,6 mln. tonų bombų. Dėl to žuvo apie 2 milijonai civilių.

Nors tokios taktikos beprasmiškumas buvo akivaizdus jau tada, NATO ja pasinaudojo 1999 metais, sunaikindama energetikos infrastruktūrą Belgrade. Tačiau, kaip paaiškėjo, serbams tai neturėjo didelės reikšmės.

„Objektyvi realybė yra tokia, kad dar niekada nebuvo tokio bombardavimo atvejo, kuris palaužtų bet kurios populiacijos, jau nusiteikusios priešintis, valią“, – pabrėžia profesorius M. Clarke'as.

Pasak karo eksperto, iš tikrųjų Ukrainos energetikos infrastruktūros naikinimo ir smūgių prieš civilius gyventojus tikslas nėra Kremliaus karinės užmačios. To priežastis – pačios Rusijos nuotaikos. „Vanagai“ – karo partija Rusijoje – reikalauja, kad Kremlius „nusiimtų pirštines“ ir Ukrainoje pasielgtų griežčiau. Militaristinei visuomenei reikia aukų tarp civilių gyventojų, o ne tik Ukrainos ginkluotųjų pajėgų gretose. Ir V. Putinas nusprendė ją nuraminti.

Komentarai ()