Ukraina jau yra inovatyviai panaudojusi dronus Rusijos ir Ukrainos kare, o dabar galbūt rengiasi panaudoti mašinas, galinčias aptikti ir atakuoti taikinius be tiesioginės žmogaus kontrolės.

Ukrainos kariuomenė vadovas paskelbė, kad šalis sukūrė taikinius autonomiškai galinčius aptikti dronus, o tai reiškia perspektyvą, kad šiame kare gali būti pirmas oficialus „roboto žudiko“ panaudojimas ginkluotų konfliktų istorijoje.

Pulkininkas leitenantas Yaroslavas Honcharas pateikė detales interviu Ukrainos naujienų agentūrai UNIAN.. Honcharas yra vienas iš Aerorozvidka („Oro žvalgyba“) įkūrėjų. Ši 2014 metais įkurta, maždaug tūkstančio savanorių dronų entuziastų ir technologų komanda vysto ir naudoja dronus ir kitas technologijas.

Honcharas sako, kad jų dronai jau autonomiškai skraido į žvalgybos misijas ir pamini automatinių smūgių galimybę, bet nesako, kad tokie smūgiai jau būtų įvykdyti. Aerorozvidka atsisakė tai komentuoti New Scientist.

„Tokia technologija jau egzistuoja ir šio fenomeno sustabdyti nebegalima,” interviu sakė Honcharas.

Ukraina jau įrodė galinti puikiai prisitaikyti inovatyviai naudoti dronus šiame konflikte, nuo smūgių miniatiūrinėmis prieštankinėmis minomis mažais multikopteriais iki plataus masto atakos daugeliu dronų ir robokateri prieš Rusijos karinio laivyno bazę Kryme.

Visa tai buvo atlikta, prižiūrint operatoriams, bet Ukrainos programuotojai anksčiau yra aprašę išmanias regos sistemas dronams aptikti kamufliažu padengtą karinį transportą, kurias lengvai galima pritaikyti atakoms be žmogaus įsikišimo.

„Visai nenustebčiau, jei ukrainiečiai panaudotų kokį nors mašininiu mokymusi paremtą regėjimą, tarkime, prieštankiniam vaidmeniui,” sako Markas Gubrudas, fizikas, seniai pasisakantis prieš autonominius ginklus.

Abi konflikto pusės vis intensyviau radiotrikdžiais blokuoja komunikaciją tarp operatoriaus ir drono, kas skatina autonominių sistemų vystymą.

„Autonomiškumas sumažina operatoriaus poreikį ir trikdžių efektyvumą,” sako Zakas Kallenbornas iš Schar policijos ir valdymo mokyklos Virdžinijoje.

Kampanijos dalyviai nori naujų tarptautinių įstatymų, kurie užkirstų neleistų tokių autonomiškų ginklų vystyti ar naudoti. Spalio 21 d. 70 šalių pateikė bendrą pranešimą JT Generalinei asamblėjai, ragindamos paskelbti tarptautinį autonominių ginklų draudimą ir reguliavimą, bet JT diskusijos šia tema jau daug metų vyksta be ženklesnio progreso.

„Nėra konkretaus draudimo naudoti autonomiškus ginklus. Bet koks jų naudojimo suvaržymas turėtų būti pagrįstas argumentu, kad ginklas neišrankus ir kelia grėsmę nekombatantams,“ sako Gubrudas. „Jeigu jų naudojimas apsiriboja materialiais taikiniais aktyvių kovų zonose, civilių aukų, kuriais paremti kaltinimai, tikriausiai nebus.”

Ukrainos dronai tikriausiai bus nukreipti išskirtinai į konkrečią Rusijos karinę įrangą – tankus, artileriją, ir priešlėktuvines sistemas. Ir Ukrainos vadovybė jų naudojimą gali pateisinti.

„Ukraina kaunasi dėl savo išlikimo, tad tikėtina, kariuomenė naudos bet kokius instrumentus, kurie padės jiems išlikti,” sako Kallenbornas. „Tai, kad Ukraina gali panaudoti DI aprūpintus autonominius ginklus, rodo, kad pasaulio bendruomenei reikia skubiai nustatyti žaidimo taisykles; kurie autonominiai ginklai yra nieko tokio, o kuriuos reikia rimtai reguliuoti ir drausti tarptautiniu mastu.”

Gubrudas pažymi, kad tokie ginklai netiktų, bendraujant su tarptautiniais sąjungininkais ir jų gal netgi nereikia iš viso. „Nuotoliniu būdu valdomų sistemų naudojimo sėkmė rodo, kad visiškai autonomiškai žudančių sistemų poreikis menkas.”

David Hambling
www.newscientist.com

Komentarai ()